Atgal į pagrindinį puslapį

Klaidos Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos (ISKCON) teologijoje

English Русский Lietuvių

Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie prieštaravimus Biblijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie prieštaravimus Korane.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie prieštaravimus ir klaidas Šventosios Dvasios teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas krikščionybės teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas Jehovos liudytojų teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas islamo teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas judaizmo teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas hinduizmo teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas Urantijos knygos teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas Aleksejaus Vasiljevičiaus Trechlebovo (Vedamano Vedagoro) teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas VSK (Visuomenės Saugumo Koncepcijos) teologijoje.
Šioje nuorodoje yra pateikta keletas pavyzdžių apie klaidas įvairių kultų teologijoje.


Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrija (angl. ISKCON, International Society for Krishna Consciousness – pažodžiui, „Tarptautinė bendrija Krišnos sąmonei“) – A. C. Bhaktivedantos Swamio Prabhupados ir jo mokinių 1966 m. Niujorke įkurta religinė organizacija.
ISKCON ir giminingų organizacijų nariai dar žinomi populiariu vardu kaip „Harė Krišna“ judėjimas arba krišnaitai (ISKCON nariai tarpusavyje vienas kitą vadina „vaišnavais“, ir nevadina vienas kito „krišnaitais“).
Vakaruose ISKCON dažnai priskiriamas prie naujųjų religinių judėjimų. Kai kurie religijotyrininkai (pavyzdžiui Aleksandras Dvorkinas ir kiti) ISKCON organizaciją priskiria prie totalitarinių sektų. [1]

Kilmė

ISKCON religija yra gaudija-vaišnavizmo atmaina.
Gaudija-vaišnavizmas atsirado 16 amžiuje islamiškoje Bengalijoje, dabartinio Bangladešo ir Indijos teritorijose.
Gaudija-vaišnavizmo įkūrėjas Čaitanja Mahaprabhu (Chaitanya Mahaprabhu) falsifikavo pačią pagrindinę esminę Vedų dogmą, kuri teigia, kad vedistu gali būt tiktais žmogus gimęs Indijoje kastų sistemoje.
Kadangi Čaitanjai Mahaprabhui reikėjo užverbuot religinius adeptus iš musulmonų tarpo, tai Čaitanja Mahaprabhu paskelbė kad pagrindinė esminė Vedų dogma atseit nebegalioja ir kad bet koks užsienietis gali pereiti į Čaitanjos Mahaprabhos išgalvotą naują religiją, kurioje Vedų dogmos yra iškraipytos, falsifikuotos ir apverstos aukštyn kojom. Pagrindinė gaudija-vaišnavų masė buvo musulmonai atversti į iškraipytą ir išdarkytą vedistinės pakraipos naują religiją.
Tokiu būdu 16 amžiuje Čaitanja Mahaprabhu sukūrė savo išgalvotą naują religiją, kuri neturi nieko bendro su originaliu Vedų mokymu.
ISKCON organizacija teigia esanti Čaitanja Mahaprabhu įkurtos religijos tesinys, ir Čaitanjos Mahaprabhos gyvenimo aprašymo knyga Caitanya Caritāmṛta yra vienas pagrindinių ISKCON šventraščių.
ISKCON propaguojamas Krišnos-piemens kultas (nepainioti su Krišna iš Bhagavad Gītos) susiformavo mūsų eros pradžioje abhirų piemenų bendruomenėje.


Įkūrėjas

Tarptautinę Krišnos sąmonės organizaciją (ISKCON) įkūrė žmogus, kurio tikrasis vardas yra Abhay Charanaravinda De, tačiau jis pasivadino nauju labai kukliu vardu Shri Shrimad Bhaktivedanta Swami Prabhupāda.
Shri išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „Jo Dieviškoji Šventenybė“,
Shrimad išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „Gražiausias Puikiausias“,
Prabhupāda išvertus iš sanskrito kalbos reiškia „Tas, Prie Kurio Kojų Sėdi Visi Mokytojai“ (kitaip sakant, „Mokytojas Visiems Mokytojams“).[2]

Prabhupādos žmona niekaip nepalaikė Prabhupādos skleidžiant Krišnos sąmonę. Negana to, ji laikė kad Prabhupāda yra niekam tikęs ir užsiiminėja nesąmonėm.
Kadangi pats Prabhupāda arbatos negėrė – arbata yra draudžiama sanjasinui (sannyasin) kaip atseit sužadinantis produktas – tai Prabhupāda liepė ir žmonai nustot gert arbatą, tačiau žmonai buvo nė motais ir ji toliau gėrė arbatą.
Vieną kartą, kai Prabhupāda buvo užsiėmęs apmastymais apie Krišną, Prabhupādos žmona pardavė vieną iš Prabhupādos šventų knygų (Śrīmad-Bhāgavatam), tam kad galėtų nusipirkt arbatos ir ką nors saldaus prie arbatos. Tiesiog tuo metu namie nebuvo pinigų, nes Prabhupāda dar nebuvo išsukęs savo ISKCON verslo, o Prabhupādos eilinis biznio planas baigėsi krachu. Vėliau, kai ISKCON organizacija išsisuks, tai Prabhupāda skendės piniguose, tačiau pakolkas tuo metu Prabhupādos finansiniai reikalai dar tebebuvo tragiški. Kai Prabhupāda sužinojo, kad jo žmona pardavė jo knygą Śrīmad-Bhāgavatam dėl saldumyno prie arbatos, tai Prabhupāda tiek užsiuto, kad metė savo žmoną kartu su vaikais, ir visiems laikams išėjo iš namų, ir nuo to laiko nei karto nesidomėjo kaip jie gyvena.

https://www.krishnaconnection.com/srila-Prabhupāda.php
<...> Srila Prabhupādos žmona nesidomėjo jo misija ir netgi pardavė jo Śrīmad-Bhāgavatam knygą tam kad nusipirkti arbatos dėl įpročio kurio ji negalėjo mesti. Pagaliau Srila Prabhupāda atsiskryrė nuo šeimos 1950 metais ir pradėjo vykdyti vanaprastha (senatvės tarpsnio) nurodymus <...>
<...> Srila Prabhupāda's wife was not interested in his mission and she even sold his Srimad Bhagavatam to buy tea for her habit that she could not quit. Eventually Srila Prabhupāda retired from family life in 1950 and took up the order of vanaprastha (retired life). <...>
Krishna Connection. Worldwide Vaisnava Matrimonial Site. About His Divine Grace A.C.Bhaktivedanta Swami Srila Prabhupāda

Šventraščiai

ISKCON organizacija remiasi šiais šventraščiais:
1. Bhagavad Gītā (Mahābhārata, Bhisma Parva),
2. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa),
3. Caitanya Caritāmṛta,
4. Brahma Samhita,
5. Narada Pañcaratra (ritualuose).

Mahābhārata ir Bhāgavata Purāṇa yra puraniniai raštai.
Caitanya Caritāmṛta yra gaudija-vaišnavizmo įkūrėjo Čaitanjos Mahaprabhos gyvenimo aprašymas.
Brahma Samhita yra agamaistinis tekstas.
Narada Pāñcarātra yra vaišnavų sanskritinis agamaistinis tekstas. [3]

ISKCON organizacija teigia, kad atseit remiasi senovės indų šventaisiais tekstais Vedomis, tačiau pagal mokslinę akademinę klasifikaciją nei vienas iš šių penkių šventraščių nepriklauso Vedoms. [4][5]


Harė Krišna mantra

Harė Krišna (sanskr. हरे कृष्ण, Hare Kṛṣṇa) arba Maha Mantra („didžioji mantra“) – pagrindinė ISKCON krišnaistų mantra, skirta Krišnos šlovinimui.
Ši mantra minima pirmą kartą Kali Santaranos Upanišadoje – vienoje iš Upanišadų priklausančių „Jadžurvedai“, tačiau nepatenkančiai į kanoninį Vaidika Upanišadų (Šruti) „tryliktuką“.
XVI amžiaus pradžioje gaudija-vaišnavizmo įkūrėjas Čaitanja Mahaprabhu išpopuliarino „Hare Krišna“ mantrą Indijoje, o nuo 1960-tujų metų už Indijos ribų „Hare Krišna“ mantrą išpopuliarino ISKCON įkūrėjas Prabhupāda ir jo pasekėjai.
ISKCON teologija teigia, kad „Hare Krišna“ mantros kartojimas padeda pasiekti aukščiausią gyvenimo tobulumą – ekstatinės meilės Krišnai būseną.

Mantra parašyta sanskrito kalba, sudaro anuštubo metru parašytą posmą. Mantra susideda iš sanskrito kalbos 16 žodžių.
Pradiniame originaliame mantros variante, kuris yra užrašytas Kali Santaranos Upanišadoje, mantros žodžių tvarka yra tokia:
Harė Rama Harė Rama
Rama Rama Harė Harė
Harė Krišna Harė Krišna
Krišna Krišna Harė Harė

ISKCON krišnaizme (vaišnavizme) žodžių tvarka yra tokia:
Harė Krišna Harė Krišna
Krišna Krišna Harė Harė
Harė Rama Harė Rama
Rama Rama Harė Harė


Žodis „Harė“ yra žodžio „Hari“ šauksmininko linksnis.
ISKCON teigia, kad žodis „Hari“ atseit reiškia „dievybės energija“.
Tačiau iš tikro akademiniuose sanskrito žodynuose žodžio „Hari“ reikšmė yra „gelsvai rudas“, „purvinai rudas“.

ISKCON teigia, kad žodis „Rama“ atseit reiškia „visų malonumų šaltinis“.
Tačiau iš tikro sanskritiškas žodis „Rama“, kuris yra naudojamas Rigvedoje ir Atharvavedoje, reiškia „tamsus, juodas, tamsuma, naktis, purvinas“. [6][7]

ISKCON teigia, kad žodis Krišna atseit reiškia „visų patraukliausiasis“.
Tačiau iš tikro akademiniuose sanskrito žodynuose žodžio „Krišna“ reikšmė yra: „juodas, tamsiai-mėlynas, blogas, negeras, piktas, nedoras, nuodėmingas, pavojingas, nemalonus, bjaurus, velnias, šėtonas, dvėsena, maita, stipena, pūvanti mėsa, demonas arba tamsioji (piktoji) dvasia“.
Prabhupāda teigdamas kad žodis „Krišna“ atseit reiškia „visų patraukliausiasis“ remiasi Udyoga-parva 71.4 citata, kurioje žodžio „Krišna“ reikšmės aiškinimas yra išdarkytas ir falsifikuotas sekančiai.

https://www.sacred-texts.com/hin/m05/
Žodis „krish“ reiškia patrauklią Viešpaties savybę, ir žodis „na“ reiškia dvasinį malonumą. Kai veiksmažodis „krish“ yra pridedamas prie afikso „na“, gaunasi „Krišna“, kuris reiškia Absoliučią Tiesą.
'The word 'krish' is the attractive feature of the Lord's existence, and 'na' means spiritual pleasure. When the verb 'krish' is added to the affix 'na' it becomes Krishna, which indicates the Absolute Truth.'
Mahābhārata. Udyoga-parva 71.4

Šio falsifikuoto aiškinimo klaidingumą yra labai lengva parodyt.
Yra bendra universali naujų žodžių sudarymo taisyklė: jeigu koks nors žodis jau seniai egzistuoja ir turi seniai nusistovėjusią reikšmę (prasmę), tai niekas neduoda tam pačiam žodžiui diametraliai priešingos reikšmės.
Pailiustruosim praktiniais pavyzdžiais kad būtų aiškiau.
Naudojantis Prabhupādos logika, galime lygiai taip pat išvedžioti kad žodžio „demonas“ reikšmė atseit yra
demonas = „de“ + „mon“ + „as“
„de“ skiemuo yra atseit kilęs nuo „deivė, dievas“
„mon“ skiemuo reiškia „vienas“

https://en.wikipedia.org/wiki/Monotheism
Monoteizmas (iš graikų μόνος, monos, "vienas", and θεός, theos, "dievas")
Monotheism (from Greek μόνος, monos, "single", and θεός, theos, "god")

„as“ yra tiesiog lietuviška vyriškos giminės galūnė.
Rezultate gaunam: „demonas“ atseit reiškia „vienintelis vienas dievas“.

Apačioje yra akademinis sanskrito žodynas, kuriame galima patikrinti sanskrito žodžių reikšmes.
Žodis „Krišna“ sanskrito raidėmis: कृष्ण
Žodis „Rama“ sanskrito raidėmis: राम
Žodis „Hari“ sanskrito raidėmis: हरि

https://spokensanskrit.de
Sanskrit Dictionary

Paklusnumas dvasiniams mokytojams

ISKCON įkūrėjas A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda šventraštyje Śrīmad-Bhāgavatam teigia, kad tam kad įvykdyti dvasinio mokytojo valią, mokinys turi būti pasirengęs paaukot savo gyvybę ir palikti visus asmeninius svarstymus.

https://vedabase.com/sb/4/28/50/
SB: 4.28.50 Komentaro tekstas: <...> dvasinio mokytojo pasišventęs mokinys geriau numirtų kartu su dvasiniu mokytoju, nei kad neįvykdytų dvasinio mokytojo nurodymų. <...> mokinys turi nuspręsti mirti kartu su dvasiniu mokytoju. Kitaip sakant, tam kad įvykdyti dvasinio mokytojo valią, mokinys turi būti pasirengęs paaukot savo gyvybę ir palikti visus asmeninius svarstymus.
SB: 4.28.50 Purport: <...> a devoted disciple of the spiritual master would rather die with the spiritual master than fail to execute the spiritual master's mission. <...> the disciple should decide to die along with the spiritual master. In other words, to execute the will of the spiritual master, the disciple should be prepared to lay down his life and abandon all personal considerations.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 28: Purañjana Becomes a Woman in the Next Life. SB: 4.28.50 Purport

Dvasinio mokytojo pėdų garbinimas

Krišnaizme svarbią rolę vaidina dvasinio mokytojo pėdų (kurios dažnai vadinamos lotosinėmis pėdomis) garbinimas ir valgymas likučių maisto, kurį valgė dvasinis mokytojas.

https://nitaaiveda.com/NITAAI_Yoga_Forums/Share___Discuss_Bhakti___Katha/Always_Serve_The_Vaishnavas.htm
Visada tarnauk vaišnavams. Shrila Prabhupādos lotosinės pėdos. Swami Gaurangapada. 2007-10-18
Always Serve The Vaishnavas. Shrila Prabhupāda's lotus feet. Swami Gaurangapada. 2007-10-18
Shrila Prabhupada's lotus feet

ISKCON šventraštyje Caitanya Caritāmṛta teigiama kad krišnaitai privalo:
1. garbint dulkes nuo dvasinio mokytojo pėdų,
2. garbint vandenį kuriuo buvo plautos dvasinio mokytojo pėdos,
3. valgyt likučius nuo maisto, kurį valgė dvasinis mokytojas.

https://www.vedabase.com/en/cc/antya/16
CC Antya 16.58: Todėl, atmesdamas pasibjaurėjimą ir abejones, bandyk valgyt vaišnavų maisto likučius, ir tokiu būdu galėsi pasiekti savo trokštamą gyvenimo tikslą.
CC Antya 16.59: Likučiai maisto, kuris buvo pasiūlytas Krišnai, yra vadinami mahā-prasādam. Po to kai šis mahā-prasādam buvo apvalgytas pasišventėlio, tai tokie likučiai tampa mahā-mahā-prasādam.
CC Antya 16.60: Dulkės nuo pasišventėlio pėdų, vanduo kuriuo buvo plautos pasišventėlio pėdos, ir likučiai nuo maisto, kurį valgė pasišventėlis, yra trys labai galingi dalykai.
CC Antya 16.61: Tarnaudamas šiems trims dalykams, žmogus pasieka aukščiausią tikslą – patekimą į ekstatinės meilės Krišnai būseną. Visuose apreikštuose šventraščiuose tas yra daug kartų pakartotinai garsiai skelbiama.
CC Antya 16.62: Todėl, mano brangūs pasišventėliai, prašau klausytis manęs, nes aš vėl ir vėl primygtinai reikalauju: prašom tikėti šiais trim dalykais ir tarnauti jiems be jokių abejonių.
CC Antya 16.63: Darydamas šiuos tris dalykus žmogus pasieka aukščiausią tikslą – patenka į ekstatinės meilės Krišnai būseną. Tokia yra pati didžiausia Viešpaties Krišnos malonė. Ir tam įrodymas yra pats Kālidāsa.
CC Antya 16.58: Therefore, giving up hatred and hesitation, try to eat the remnants of the food of Vaiṣṇavas, for you will thus be able to achieve your desired goal of life.
CC Antya 16.59: The remnants of food offered to Lord Kṛṣṇa are called mahā-prasādam. After this same mahā-prasādam has been taken by a devotee, the remnants are elevated to mahā-mahā-prasādam.
CC Antya 16.60: The dust of the feet of a devotee, the water that has washed the feet of a devotee, and the remnants of food left by a devotee are three very powerful substances.
CC Antya 16.61: By rendering service to these three, one attains the supreme goal of ecstatic love for Kṛṣṇa. In all the revealed scriptures this is loudly declared again and again.
CC Antya 16.62: Therefore, my dear devotees, please hear from me, for I insist again and again: please keep faith in these three and render service to them without hesitation.
CC Antya 16.63: From these three one achieves the highest goal of life — ecstatic love of Kṛṣṇa. This is the greatest mercy of Lord Kṛṣṇa. The evidence is Kālidāsa himself.
The Bhaktivedanta Book Trust International. Śrī Caitanya Caritāmṛta. Chapter 16: Lord Śrī Caitanya Mahāprabhu Tastes Nectar from the Lips of Lord Śrī Kṛṣṇa. CC Antya 16.58-63

https://bhaktibooks.ru/wp-content/files/IstinyBhagavatam.pdf
<...> Reikia būtinai tuo tikėti. Netgi jeigu daug kartų kartojate šventą vardą ir skaitote Śrīmad-Bhāgavatam, tai tas jums nelabai pagelbės. Tačiau likučiai maisto kurį valgė išsivadavęs vaišnavas suteiks jums patį aukščiausią gėrį. Šie maisto likučiai yra dviejų rūšių: nektaras hari-kathi ir prasadas. Tokią pat galingą jėgą turi tiktais dulkės nuo išsivadavusio vaišnavo lotosinių pėdų ir vanduo, kuriame buvo plautos jo kojos. Visi šie dalykai mums yra garbinimo ir tarnavimo objektas. Nesistenkite žaisti arba kovoti su vaišnavu norėdami jėga paimti dulkes nuo jo lotosinių pėdų. <...>
<...> Нужно всегда твердо верить в это. Даже если вы много повторяете святое имя и читаете «Шримад-Бхагаватам», это не особенно поможет вам. Но остатки пищи возвышенного вайшнава даруют наивысшее благо. Эти остатки бывают двух видов — нектар хари-катхи и прасад. Таким же огромным могуществом обладает пыль с лотосных стоп вайшнава и вода, которой их омывали. Все это — объект поклонения и служения для нас. Не пытайтесь играть или бороться с вайшнавом, чтобы силой взять пыль с его лотосных стоп. <...>
Srila Bhaktivedanta Narayana Gosvami Maharadža.
Сокровенные Истины Бхагаватам (Шри Бхагавата Рахасья). По материалам лекции Шри Шримад Бхактиведанты Нараяны Госвами Махараджа Шри Бхакти Веданта Самити. Москва. 2007. 44-45 страница

Pagal vaišnavų tradicijas, moterims yra neleidžiama prisiliesti prie guru kūno, todėl moterys gali liesti tiktais guru batus ir tokiu būdu gauti dulkes nuo guru kojų.
ISKCON organizacija rekomenduoja krišnaitams įsigyti Prabhupādos pėdų įspaudus už atitinkamą mokestį.

https://krishnastore.eu/srila-Prabhupādas-lotus-feet-impression-casting-h-krishna-1109.html
Krišnos Parduotuvė. Srila Prabhupādos Lotosinių Pėdų Įspaustas Įspaudas
Tikro dydžio Srila Prabhupādos pėdų įspaudas. Pagamintas tokiu būdu kad būtų lengva prausti Srila Prabhupādos pėdas ir surinkti vandenį.
Kaina: 29,98€
Autorius: Jo Šventenybė A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda
Srila Prabhupada's Lotus Feet Impression Casting
Krishna Store. Srila Prabhupāda's Lotus Feet Impression Casting
A life-size casting of the footprints of Srila Prabhuapda's lotus feet. Arranged so one can easily bathe the lotus feet of Srila Prabhuapda and capture the water.
Price: 29,98€
Author: His Divine Grace A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda

https://krishnastore.eu/srila-Prabhupādas-lotus-feet-raised-casting-h-krishna-1110.html
Krišnos Parduotuvė. Srila Prabhupādos Lotosinių Pėdų Iškilęs Įspaudas
Tikro dydžio Srila Prabhupādos pėdų įspaudas. Išgraviruotas užrašas "Tikrojo Krišnos pasišventėlio lotosinės pėdos. Tarptautinė Krišnos sąmonės bendrijos įkūrėjas. Kelias vedantis atgal pas Dievą."
Kaina: 29,98€
Autorius: Jo Šventenybė A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda.
Srila Prabhupada's Lotus Feet Raised Casting
Krishna Store. Srila Prabhupāda's Lotus Feet Raised Casting
A life-size casting of Srila Prabhuapda's lotus feet. Engraved with "The Lotus Feet of the Pure Devotee of Krishna. Founder Acharya: International Society for Krishna Consciousness. His Divine Grace A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Leading the way Back to Godhead.
Price: 29,98€
Author: His Divine Grace A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhuapda

Dvasinio mokytojo ir šventraščių neklystamumas

Prabhupāda šventraštyje Caitanya Caritāmṛta teigia, kad dvasiniai mokytojai ir šventraščiai yra neklystantys, kad juose nėra ir negali būti absoliučiai jokių klaidų.

https://vedabase.com/cc/adi/2/86/
Ādi 2.86 Komentaro tekstas: <...> Išsivadavusių išminčių žodžiuose negali būti jokių klaidų, iliuzijų arba netobulo suvokimo. Todėl nėra jokios klaidos teiginyje kad Viešpatis Krišna yra Aukščiausioji Dievo Asmenybė. Sankritiniai Śrīmad-Bhāgavatam teiginiai visi iki vieno yra transcendentiniai garsai. Śrīla Vyāsadeva atskleidė šiuos teiginius po tobulos realizacijos ir todėl jie visi yra tobuli. Išsivadavę išminčiai kalbėdami niekada nedaro klaidų. Jeigu negalite priimti šio fakto, tai nėra jokios prasmės ieškoti pagalbos atskleistuose šventraščiuose. <...>
CC Ādi 2.86: “Mistakes, illusions, cheating and defective perception do not occur in the sayings of the authoritative sages.

Ādi 2.86 Purport: <...> But there cannot be mistakes, illusion, cheating or imperfect perception in the words of liberated sages. Therefore there is no mistake in this statement that Lord Kṛṣṇa is the Supreme Personality of Godhead. The Sanskrit statements of Śrīmad-Bhāgavatam are all transcendental sounds. Śrīla Vyāsadeva revealed these statements after perfect realization, and therefore they are perfect, for liberated sages like Vyāsadeva never commit errors in their rhetorical arrangements. Unless one accepts this fact, there is no use in trying to obtain help from the revealed scriptures.<...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrī Caitanya Caritāmṛta Ādi 2.86. Chapter 2: Śrī Caitanya Mahāprabhu Is the Supreme Personality of Godhead. Ādi 2.86 Purport

https://vaniquotes.org/wiki/If_one_can_give_evidence_from_the_quotation_of_the_Vedas,_then_it_has_to_be_accepted._Nobody_can_deny_the_Vedic_evidence._That_is_the_system
<...> Tačiau stiprus įrodymas yra śabda-pramāṇa. Śabda, śabda-brahman. Tai reiškia Vedas. Jeigu žmogus gali pateikti įrodymus cituodamas Vedas, tai toks įrodymas turi būti priimtas. Niekas negali paneigti Vedinių įrodymų. Tokia yra sistema. <...>
<...> But the strong evidence is śabda-pramāṇa. Śabda, śabda-brahman. That means Vedas. If one can give evidence from the quotation of the Vedas, then it has to be accepted. Nobody can deny the Vedic evidence. That is the system. <...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Lecture on BG 2.8-12 -- Los Angeles, November 27, 1968


Štai pavyzdys kaip atrodo ISKCON šventraščių neklystamumas.

https://vlamks.synology.me/sankirtan/knygos/bbt/srimad-bhagavatam.3.-.2.pdf
SB: 3.31.5: Maitindamasis motinos valgomu maistu ir skysčiais, kuriuos ji geria, vaisius palaipsniui auga. Jis tūno pasibjaurėtinose įsčiose, pripildytose išmatų ir šlapimo, kur veisiasi įvairių rūšių kirmėlės.
SB: 3.31.17: Atsidūrusi motinos įsčiose, tarp kraujo, išmatų ir šlapimo, rangydamasi nuo virškinimo ugnies, degančios motinos skrandyje sukelto karščio, karštai trokšdama ištrūkti iš ten, sąlygota siela skaičiuoja mėnesius ir meldžiasi Viešpačiui: „O Viešpatie, kada gi aš, nelaimingoji siela, ištrūksiu laisvėn iš šio kalėjimo?“
A. C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam. Trečioji giesmė, antra dalis. Trisdešimt pirmas skyrius: Viešpats Kapila pasakoja apie gyvųjų esybių klajones. SB: 3.31.5 ir SB: 3.31.17

https://vedabase.com/sb/3/31/5/
https://vedabase.com/sb/3/31/17/
SB: 3.31.5: Deriving its nutrition from the food and drink taken by the mother, the fetus grows and remains in that abominable residence of stools and urine, which is the breeding place of all kinds of worms.
SB: 3.31.17: Fallen into a pool of blood, stool and urine within the abdomen of his mother, his own body scorched by the mother's gastric fire, the embodied soul, anxious to get out, counts his months and prays, "O my Lord, when shall I, a wretched soul, be released from this confinement?"
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 31: Lord Kapila's Instructions on the Movements of the Living Entities. SB: 3.31.5
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 31: Lord Kapila's Instructions on the Movements of the Living Entities. SB: 3.31.17


Štai pavyzdys kaip atrodo dvasinių mokytojų neklystamumas – ištrauka iš Prabhupādos paskaitos apie amerikiečių astronautų išsilaipinimą mėnulyje.
Prabhupāda tvirtina kad atstumas tarp Mėnulio ir Žemės yra daug didesnis nei kad atstumas tarp Žemės ir Saulės, ir todėl amerikiečių astronautai jokiu būdu negalėjo nuskrist į Mėnulį, ir visi amerikiečių mokslininkų tvirtinimai apie astronautų išsilaipinimą mėnulyje atseit yra melas.

https://www.harekrsna.org/moon-landing.htm
Mokinys (2): Ar jie tikrai nusileido ant mėnulio, Srila Prabhupāda?
Prabhupāda: Ne, jie negali tenai [į mėnulį] nuskristi. Koks dar klausimas apie nusileidimą? Jie negali tenai [į mėnulį] nusigauti. Mėnulis yra labai labai toli. Ką tu skaičiavai? Mėnulis yra 1,600,000 mylių atstumu toliau nei Saulė. 1,600,000 mylių virš Saulės. Pagal tavo skaičiavimus Saulė yra 93,000,000 myliu atstumu nuo Žemės. O mėnulis yra dar toliau už Saulės, reikia dar pridėt 1,600,000 mylių. Tik tada tu pasieksi Mėnulį. Kaipgi tai įmanoma?
Guru krpa: kaip Mėnulis gali būt už Saulės?
Prabhupāda: ne už, o virš Saulės.
Devotee (2): Did they actually land on the moon, Srila Prabhupāda?
Prabhupāda: No, they cannot go there. What is the question of landing? They cannot go there. It is far, far away. What you calculated? 1,600,000 miles away, up the sun planet. 1,600,000 miles above the sun. According to your calculation, the sun is away from this planet by 93,000,000 miles. And above that, 1,600,000 miles. Then you go to the moon. How it is possible?
Guru krpa: How is the moon behind the sun?
Prabhupāda: Not behind, above.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Srila Prabhupādas statements about the moon landing. ACBSP. 27th May 1975. Morning Walk in Honolulu, Hawaii

Kosmologinės žinios

ISKCON organizacijos išleistame Śrīmad-Bhāgavatam šventraštyje ant viršelio yra nupiešta visatos struktūra pagal ISKCON teologines dogmas.
Ant viršelio nupieštos visatos struktūros išaiškinimas yra pateiktas šventraščio viduje, kuriame teigiama kad Saulė yra visatos centre, jos spinduliai šildo ir apšviečia visą visatą, yra milijonai ir milijardai visatų, ir kiekvienoje jų spindi saulė, o visatos atsiranda iš Maha-Višnu kvėpavimo burbulų, kuriuos priburbuliuoja miegantis Maha-Višnu plūduriuodamas vandenyne.

Śrīmad-Bhāgavatam
Śrīmad-Bhāgavatam kosmologinės žinios
1. Pirminė dvasinė planeta Goloka Vrndavana, pirmapradžio Dievo Asmens, Viešpaties Krsnos buveinė; panaši į milžinišką lotoso žiedą.

2. Dvasinis švytėjimas brahmajyoti, kurį skleidžia pirminė planeta Goloka. Susilieti su brahmajyoti - svarbiausias impersonalistų tikslas.

3. Viena iš begalybės dvasinių Vaikunthos planetų, plaukančių bekraščiame brahmajyoti švytėjime, panašiai kaip materialiose visatose saulės spinduliuose plauko daugybė materialių planetų. Dvasinėse planetose viešpatauja pilnatviškos Viešpaties Krsnos ekspansijos. Šių planetų gyventojai - tai amžinai išvaduotos gyvos būtybės, turinčios keturrankį pavidalą. Vaikunthos planetose Viešpatį vadina Narayana.

4. Tam tikrais laiko tarpais dvasiniame brahmajyoti danguje susiformuoja debesis ir aptemdo vieną jo kraštą. Ši dvasinio skliauto dalis vadinasi mahat-tattva. Viešpats, vienu iš Savo pavidalų, kaip Maha-Visnu, gula į mahat-tattvoje tyvuliuojančius vandenis, vadinamus Priežasčių vandenynu (karana-jala).

5. Kai Maha-Visnu miega Priežasčių vandenyne, iš Jo kvėpavimo gimsta begalinė daugybė visatų. Plūduriuojančios visatos pasklinda po visą vandenyno paviršių. Jos egzistuoja tik tol, kol Maha-Visnu vieną kartą iškvepia ir įkvepia.

6. Į kiekvieną sferos pavidalo visatą Maha-Visnu įeina jau kaip Garbhoda-kašayl Višnu ir gula į čia tyvuliuojantį Garbhos vandenyną, ant daugiagalvės gyvatės Šesos (dar vieno Viešpaties įsikūnijimo) nugaros. Iš Viešpaties bambos išauga lotosas, kurio žiede gimsta visatos valdovas Brahma. Brahma kuria įvairiausių pavidalų gyvas būtybes, atsižvelgdamas į jų troškimus. Jis sukuria taip pat kitus pusdievius, saulę bei mėnuli.

7. Saulė yra maždaug visatos centre, jos spinduliai šildo ir apšviečia visą visatą. Mahat-tattvoje yra milijonai ir milijardai visatų, ir kiekvienoje jų spindi saulė. Saulė ir mėnulis reikalingi kiekvienoje visatoje, nes jose tvyro pirmapradė tamsa. Vedos ragina mus ištrūkti iš šių tamsos pasaulių į akinamai baltą šviesą - brahmajyoti.

8. Dvasinę brahmajyoti šviesą spinduliuoja Vaikunthos planetos, kuriose nereikalinga nei elektra, nei saulės ar mėnulio šviesa, nes jos švyti savaime.

"Srimad-Bhagavatam" atveria mums kelią į aukščiausią planetą - Goloką Vrndavana. Ten patekti gali kiekvienas. Žmogui gyvenimas duotas būtent tam, kad jis pasiektų šį tikslą, nes tai - didžiausias tobulumas.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) Pirmoji Giesmė. The Bhaktivedanta Book Trust. 2007. Iliustracija viršelyje (aprašymas x puslapyje). ISBN 978-91-7149-493-1
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) Pirmoji Giesmė, Pirma Dalis. The Bhaktivedanta Book Trust. 1994. ISBN 978-91-7149-509-9

https://prabhupadabooks.com/pdf/SB1.3.pdf
Śrīmad-Bhāgavatam

Page 470 of PDF file.

Explanation of the cover

1. The original spiritual planet, which resembles the whorl of a huge lotus flower, is called Goloka Vṛndāvana. It is the abode of Lord Kṛṣṇa, the original Personality of Godhead.

2. This original planet Goloka throws off a spiritual ray of effulgence called brahmajyoti which is the ultimate goal of the impersonalists.

3. Within this unlimited brahmajyoti there are unlimited numbers of spiritual planets, as there are innumerable material planets within the sun rays of the material universes. These spiritual planets are dominated by plenary expansions of Lord Kṛṣṇa, and the inhabitants there are ever liberated living beings. They are all four-handed. The Lord is known there as Nārāyaṇa, and the planets are known as Vaikuṇṭhas.

4. Sometimes a spiritual cloud overtakes a corner of the spiritual sky of brahmajyoti, and the covered portion is called the mahat-tattva. The Lord then, by His portion as Mahā-Viṣṇu, lies down in the water within the mahat-tattva. The water is called the Causal Ocean (kāraṇa-jala).

5. As He sleeps within the Causal Ocean, innumerable universes are generated with His breathing. These floating universes are scattered all over the Causal Ocean. They stay during a breath of Mahā-Viṣṇu.

6. In each and every universal globe the same Mahā-Viṣṇu enters again as Garbhodakaśāyī Viṣṇu and lies there on the Garbha Ocean on the serpentine Śeṣa incarnation. From His navel-abdomen sprouts a lotus stem, and on the lotus, Brahmā, the lord of the universe, is born. Brahmā creates all living beings of different shapes in terms of desire within the universe. He also creates the sun, moon and other demigods.

7. The sun is situated almost in the center of each and every universe, and it distributes profuse light and heat all over the universe. There are millions and billions of suns in all the millions and billions of universes within the mahat-tattva. The suns and moons are required within the universes because they are dark by nature. The Vedas instruct us to go out of the dark universes and reach the glowing effulgence, the brahmajyoti.

8. The brahmajyoti is due to the illuminating Vaikuṇṭha planets, which need no sun or moon or power of electricity.

Śrīmad-Bhāgavatam helps us reach the supreme planet, Goloka Vmdavana. The door is open for everyone. Human life is meant for this particular aim, for it is the highest perfection.
His Divine Grace A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). First Canto - Part Three. The Bhaktivedanta Book Trust. 1972. Library of Congress Catalogue Card Number: 70-127183. ISBN: 0-912776-34-X

Prabhupāda teigia, kad amerikiečių astronautai negalėjo nuskrist į mėnulį, nes mėnulis yra daug toliau nuo Žemės negu Saulė.
Anot Prabhupādos, amerikiečių astronautai nuskrido ne į mėnulį (kurį matome danguje), tačiau amerikiečių astronautai nuskrido į Rahu planetą, kuri yra arčiau Žemės negu mėnulis.

https://en.wikipedia.org/wiki/Moon_landing
A moon landing is the arrival of a spacecraft on the surface of the Moon. This includes both manned and unmanned (robotic) missions. The first human-made object to reach the surface of the Moon was the Soviet Union's Luna 2 mission on 13 September 1959.
The United States' Apollo 11 was the first manned mission to land on the Moon on 20 July 1969. There have been six manned U.S. landings (between 1969 and 1972) and numerous unmanned landings, though no soft landings have occurred since 1976.

Unmanned landings
Several nations have sent numerous spacecraft to the surface of the Moon. The Soviet Union performed the first moon landing in 1959 by crashing the Luna 2 spacecraft at high speed onto the lunar surface, a feat duplicated in 1962 by the Americans with Ranger 4. During the time of the Cold War, such contests to be the first on the Moon with a particular capability was one of the most visible facets of the Space Race.
<...>
Manned landings
A total of twelve men have landed on the Moon. This was accomplished with two US pilot-astronauts flying a Lunar Module on each of six NASA missions across a 41-month time span starting on 20 July 1969 UTC, with Neil Armstrong and Buzz Aldrin on Apollo 11, and ending on 14 December 1972 UTC with Gene Cernan and Jack Schmitt on Apollo 17. Cernan was the last to step off the lunar surface.
All Apollo lunar missions had a third crew member who remained on board the Command Module. The last three missions had a rover for increased mobility.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Srila Prabhupādas statements about the moon landing. ACBSP. 27th May 1975. Morning Walk in Honolulu, Hawaii

https://www.harekrsna.org/moon-landing.htm
Srila Prabhupadas statements about the moon landing
They have not gone to the moon
excerpt from conversation with disciples, Perth, May 12, 1975

Prabhupada: They have not gone to the moon planet.
Paramahamsa: Really?
Prabhupada: Yes. It is far, far away. Their calculation is wrong. They are going to a wrong planet.
Paramahamsa: It must be the Rahu planet.
Prabhupada: Yes, or something else. Not moon planet.
Paramahamsa: How many...
Prabhupada: It is above the sun planet.
Paramahamsa: Moon planet is further?
Prabhupada: Yes.
Paramahamsa: Oh. Because they say that the moon planet is the closest planet to the earth. That is their calculation. And they say that it orbits around the earth, and then that the earth orbits the sun.
Prabhupada: All wrong. What is the... According to them, what is the distance of sun planet?
Paramahamsa: Sun planet is 93,000,000 miles.
Ganesa: They say the moon planet is only 250,000 miles.
Prabhupada: It is wrong thing.
Paramahamsa: Is their calculation for the distance of the sun wrong also?
Prabhupada: Yes.
Paramahamsa: 93,000,000? It says in the Bhagavatam exactly what the distance?
Prabhupada: The whole universe, diameter, is panchshat-koti-yojana. One yojana equal to eight miles, and one koti is ten miles, er, ten million. So panchashata, fifty into 10,000,000 into eight.
Paramahamsa: Yeah. So it's fifty crores yojana. Fifty crores yojanas?
Prabhupada: Yes, fifty crore yojanas, panchashat. So one yojana equal to eight miles, one crore equal to ten million.
Paramahamsa: That's eighty million.
Prabhupada: Hmm?
Paramahamsa: Eighty million times fifty.
Prabhupada: Yes.
Paramahamsa: Means 400,000,000
Srutakirti: Hmm. More than that. Four billion.
Paramahamsa: Four thousand million, which is four billion?
Srutakirti: Four billion miles.
Paramahamsa: Four billion miles is the diameter.
Prabhupada: Is the diameter.
Paramahamsa: You gave that in The Teachings of Lord Chaitanya also.
Prabhupada: Yes. And the sun is in the middle.
Paramahamsa: So two billion miles from the edge of the universe.
Prabhupada: Yes. And they say? 93,000,000.
Srutakirti: That's from the earth to the sun. That's not from the sun to the edge. That's from earth to the sun.
Amogha: Is earth near the edge of the universe?
Prabhupada: No. There are many other planets down. Seven planetary system.
Paramahamsa: The higher planetary systems are closest to the sun? And then...
Prabhupada: No, sun is the middle. This is circumference. Sun is the middle. And the whole diameter is fifty lakhs and... What is...? And moon is above, 200,000 yojanas above the sun.
Paramahamsa: Ah. 200,000 yojanas. That means 1,600,000 miles above the sun.
Prabhupada: Above the sun. How they'll go? [laughter] They are going to the wrong... bluffing only. I am repeatedly saying, they have never gone, simply bluff. How it is that they brought some dust? So brilliant, it is blazing, full. There is fire blazing.
Paramahamsa: They say that they measured the moon and that it's very small compared to the earth, very tiny.
Prabhupada: All wrong.
Paramahamsa: If it's a longer distance than the sun but still it appears so big in the sky, it must be a very large planet.
Prabhupada: Yes. Similarly Venus and others, they are also above.
Paramahamsa: Oh, above the sun.
Prabhupada: The sun is moving near about that. This is one universe, and there are thousands and millions of universe. Jagad-anda-koti. Yasya prabha prabhavato jagad-anda-koti [Brahma-samhita 5.40]. That is God's creation. And they are becoming God, "I am God." Yasyaika-nishvasita-kalam athavalambya [Bs. 5.48]. If we simply think of the creation of God, we can appreciate how great He is.
Paramahamsa: That's why it's described in the Srimad-Bhagavatam?
<...>
Devotee (2): Did they actually land on the moon, Srila Prabhupada?
Prabhupada: No, they cannot go there. What is the question of landing? They cannot go there. It is far, far away. What you calculated? 1,600,000 miles away, up the sun planet. 1,600,000 miles above the sun. According to your calculation, the sun is away from this planet by 93,000,000 miles. And above that, 1,600,000 miles. Then you go to the moon. How it is possible?
Guru krpa: How is the moon behind the sun?
Prabhupada: Not behind, above.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Srila Prabhupādas statements about the moon landing. ACBSP. 27th May 1975. Morning Walk in Honolulu, Hawaii

Klausimas: kas gi yra ta Rahu planeta, kurios nežino šiuolaikinis mokslas?
Hinduizmo dogmos teigia, kad Dievas Višnu nukirto demonui Rahui galvą, ir ta nukirsta galva po šiai dienai skraido kosmose. Nukirstoji demono Rahu galva yra tokia didelė, kad skrisdama kosmose užstoja Saulę ir tokiu būdu sukelia Saulės užtemimus. Tuo tarpu demono Rahu begalvis kūnas (vadinamas vardu Ketu) irgi skrenda kosmose ir kartais užstoja mėnulį, sukeldamas mėnulio užtemimus.
Vedų astrologijoje Rahu yra viena iš devynių planetų (navagrahas).

https://en.wikipedia.org/wiki/Rahu
In Hindu tradition, Rahu is a cut-off head of an asura, that swallows the sun causing eclipses. He is depicted in art as a serpent with no body riding a chariot drawn by eight black horses. Rahu is one of the navagrahas (nine planets) in Vedic astrology. The Rahu kala (time of day under the influence of Rahu) is considered inauspicious.
According to legend, during the Samudra manthan, the asura Rahu drank some of the amrita (divine nectar). Sun and moon realized it and they alerted Mohini (the female avatar of Vishnu). Before the nectar could pass his throat, Mohini cut off his head. The head, however, remained immortal due to the effect of amrita and became Rahu. It is believed that this immortal head from time to time swallows the sun, causing eclipses. Then, the sun passes through the opening at the neck, ending the eclipse. The body also turned into Ketu due to a boon, and it in turn swallows the moon on timely basis to cause a lunar eclipse.
Astronomically, Moon in its orbit, on a northerly course from South to North, crosses the ecliptic (the apparent path of Sun). This point of intersection is known as Rahu or Dragons head. 180 degrees away from this point, Moon on its southerly course crosses the ecliptic. This point is called the dragon’s tail or Ketu.
Thus, Ketu and Rahu denote the points of intersection of the paths of the Sun and the Moon as they move around the celestial sphere. Therefore, Rahu and Ketu are respectively called the north and the south lunar nodes. The fact that eclipses occur when the Sun and the Moon are at one of these points is explained in stories as the swallowing of the Sun and the Moon by the demon snake.
Thus, Rahu and Ketu do not have physical identity but only mathematically calculated sensitive points. The Rahu and Ketu points are not stationary in space but have a mean motion of about 19 degrees and 30 minutes in a year. It means it takes about 18 years and 6 months to make a revolution around the Earth. This motion is retrograde. There is a concept of Mean Rahu and True Rahu. The ancient Hindu astrology takes the true position of Rahu and Ketu. It is unique in the sense that it was the first to have a dedicated name for these identified astronomical points that are helpful in deducing eclipses.
Wikipedia

https://en.wikipedia.org/wiki/Ketu_(mythology)
Ketu is the descending lunar node. 'Ketu' is said to be the body of Rahu, after the head of the asura was cut off by God Vishnu. In Hindu mythology, Ketu is generally referred to as a "shadow" planet. It is believed to have a tremendous impact on human lives and also the whole creation. In some special circumstances it helps someone achieve the zenith of fame. Ketu is often depicted with a gem or star on his head signifying a mystery light.
Astronomically, Ketu and Rahu denote the points of intersection of the paths of the Sun and the Moon as they move on the celestial sphere. Therefore, Rahu and Ketu are respectively called the north and the south lunar nodes. The fact that eclipses occur when the Sun and the Moon are at one of these points gives rise to the myth of the swallowing of the Sun and the Moon by the demon snake.
Wikipedia

Klausimas: kodėl mes matom danguje mėnulį ir Saulę, tačiau nematom Rahu planetos?
Prabhupādos atsakymas: Rahu planeta yra nematoma.
Prabhupāda teigia, amerikiečių astronautai nuskrido į nematomą planetą Rahu (t.y. amerikiečių astronautai nuskrido į nukirstą demono Rahu galvą), o ne į mėnulį.

https://www.harekrsna.org/moon-landing.htm
The Rahu planet comes in front of the moon
SB 4.29.69 P Talks Between Narada and King Pracinabarhi

In this connection, the darkness occurring before the full moon, the lunar eclipse, can be explained as being another planet, known as Rahu. According to Vedic astronomy, the Rahu planet, which is not visible, is accepted. Sometimes the Rahu planet is visible in the presence of full moonlight. It then appears that this Rahu planet exists somewhere near the orbit of the moon. The failure of modern moon excursionists may be due to the Rahu planet. In other words, those who are supposed to be going to the moon may actually be going to this invisible planet Rahu. Actually, they are not going to the moon but to the planet Rahu, and after reaching this planet, they come back. Apart from this discussion, the point is that a living entity has immense and unlimited desires for material enjoyment, and he has to transmigrate from one gross body to another until these desires are exhausted.

740318mw.vrn
Conversations

Guru dasa: Why does the moon reflect? They say the moon is sandy, but this sand here is not reflecting.
Prabhupada: That... They are not going to the moon planet.
They are going to some other planet, Rahu planet.
Guru dasa: Rahu?
Prabhupada: Yes. There are many planets invisible. So there is a Rahu planet which comes in front of the moon planet, and that is called eclipse. So there is a planet rotating. I think they are going to that Rahu planet, not to the moon planet.
Wikipedia

Žinios apie sielą

Bhagavad-gītoje Krišna teigia, kad sielos neįmanoma suskaidyti į dalis, siela yra netrapi.

https://vedabase.com/bg/2/23/
https://vedabase.com/bg/2/24/
2.23: Sielos nesuskaido į dalis joks ginklas, nesudegina ugnis, nepermerkia vanduo, neišdžiovina vėjas.
2.24: Individuali siela netrapi ir netirpi, neįmanoma jos nei sudeginti nei išdžiovinti. Ji amžina, visur esanti, nekintama, nejudama, amžinai ta pati.
2.23: The soul can never be cut to pieces by any weapon, nor burned by fire, nor moistened by water, nor withered by the wind.
2.24: This individual soul is unbreakable and insoluble, and can be neither burned nor dried. He is everlasting, present everywhere, unchangeable, immovable and eternally the same.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad Gita kokia ji yra. Bhaktivedanta Book Trust. 1990. 2.23-24. 95-96 p.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad-gītā As It Is. 2.23-24

Prabhupāda teigia, kad visi gyvos būtybės, tame tarpe ir gyvūnai ir augalai, turi sielą.

https://vanisource.org/wiki/Lecture_on_BG_7.1-3_--_Stockholm,_September_10,_1973
<...> Negalvokite kad augalai ir medžiai neturi gyvybės. Jie taip pat yra gyvos būtybės. Mes nepriimam teorijos kad gyvūnai neturi sielos. Ne. Kiekviena gyva būtybė turi sielą. Netgi augalai, medžiai, kiekviena gyva būtybė turi sielą. Jie tiktais turi skirtingus kūnus. Nėra tokio dalyko kad tik žmogus turi sielą, o kitos gyva būtybė atseit neturi sielos. Ne. Tiesą sakant, jei mes paanalizuosim kokie yra sielos turėjimo simptomai, tai sielą rasite visur. Netgi augalijos gyvenime rasite sielą. Seras Jagadish Chandra Bose, vienas iš didžiausių pasaulio mokslininkų, su įranga įrodė kad kai pjauni medžius arba lapus, tai jie jaučia skausmą, ir tą užregistravo įranga. Taigi kiekvienas turi sielą. <...>
<...> Don't think that the plants and trees, they have no life. They are also living entities. We do not accept this theory that the animals have no soul. No. Everyone has got soul. Even the plants, trees, everyone has got soul. They have got different bodies only. It is not that only human being has got the soul, not others. No. Actually if we make analysis what is the symptoms of possessing soul, you will find everywhere. Even in plants' life you will find. Sir Jagadish Chandra Bose, one of the greatest scientist of the world, he has proved by machine that when you cut the trees or the leaves, they feel sensation, pain, and that is recorded by machine. So everyone has got soul. <...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Lecture on BG 7.1-3. Stockholm, September 10, 1973

ISKCON šventraščiai teigia, kad augalai turi sielą ir kad sielos neįmanoma suskaidyti į dalis, siela yra netrapi. Priminsime, kad augalus galima dauginti auginiais. Dauginimo auginiais metodo esmė yra tame, kad nuo augalo yra atpjaunami (atplėšiami) augalo gabaliukai, kurie yra pasodinami atskirai, ir tokiu būdu iš vieno augalo galima pagamint tris, penkis, dešimt ar daugiau augalų.
Kadangi, ISKCON anot šventraščių, augalas turi sielą, tai supjausčius augalą į n gabaliukų, augalo siela tampa padalinta į n dalių.
Augalų dauginimas auginiais akivaizdžiai įrodo, kad sielą galima padalint į daug dalių, tuo tarpu Krišna teigia, kad atseit sielos jokiu būdu neįmanoma padalint į dalis.
Ir iš čia išplaukia akivaizdi išvada, kad Krišna yra nekompetentingas asmuo sielos srityje, Krišna ničnieko nesusigaudo apie sielą, todėl visi Krišnos pamokymai apie žmogaus sielą yra nulinės vertės.


Požiūris į ateistus

Prabhupāda „ateisto“ sąvoką interpretavo kitaip nei kad yra visuotinai priimta. Prabhupāda ateistais laikė visus asmenis kurie netiki Krišna, todėl ne tik tikrieji ateistai (kurie netiki jokiais dievais), tačiau ir visų kitų tikėjimų žmonės, kurie netiki Krišna (pavyzdžiui krikščionys, musulmonai ir t.t.), Prabhupādos buvo priskiriami prie ateistų, tačiau ISKCON organizacija šio požiūrio viešai neafišuoja ir šios žinios yra skirtos tiktais „pažengusiems“ krišnaitams.
ISKCON šventraštyje Śrīmad-Bhāgavatam yra rašoma kad „žmonės kurie nėra niekad girdėję apie Krišną yra tolygūs šunims, kupranugariams ir asilams“.

https://vedabase.com/sb/2/3/19/
https://vedabase.com/en/sb/2/3/19
SB: 2.3.19: Žmonės, panašūs į šunis, kiaules, kupranugarius ir asilus aukština tuos, kuriems nerūpi Viešpats Sri Krsna, saugantis mus nuo pikto ir Jo transcendentiniai žaidimai.
Komentaro tekstas:
Jeigu nuo vaikystės nėra nuosekliai ugdomas žmogaus poreikis gyventi kokybiškai kitokį, aukščiausiomis dvasios vertybėmis grindžiamą gyvenimą, jis mažai kuo skirsis nuo gyvulio. Posmas tokius žmones kaip tik ir gretina su šunimis, kiaulėmis, kupranugariais ir asilais. Šiuolaikiniai universitetai iš esmės skiepija žmonėms šunišką mentalitetą ir ruošia juos tarnauti galingesniems už save. Įgiję toki „išsilavinimą“ tariamai mokyti žmonės lyg šunys bindzinėja nuo vienos įstaigos durų prie kitos ir maldauja būti pasamdyti, tačiau dažniausiai „šeimininkas“ pavaro juos šalin, sakydamas, kad laisvų darbo vietų nėra. Kaip visų spardomas šuo dėl kąsnio ištikimai tarnauja savo šeimininkui, lygiai taip ir žmogus už menkutį atlyginimą keturiomis šliaužioja prieš savo vyresnybę.
Žmonės, kuriems nesvarbu, ką valgyti, kurie kemša viską, kas po ranka pakliuvo, panašūs į kiaules. Kiaulės su pasigardžiavimu šlamščia išmatas. Taigi išmatos tam tikrų rūšių gyvūnams gali būti maistas. Kai kuriems gyvūnams ir paukščiams maistui tinka net akmenys. Tačiau žmogui derėtų būti išrankesniam: jo maistas - tai grūdai, daržovės, vaisiai, pienas, cukrus ir panašūs produktai. Gyvūnų maistas jam netinka. Žmogaus dantys pritaikyti kramtyti vaisius ir daržoves. Du iltiniai dantys - tai nuolaida tiems, kurie bet kokia kaina pasiryžę valgyti mėsą. Kas vienam maistas, kitam gali būti nuodai, - šitai žino visi. Žmogus turi maitintis Viešpačiui Šri Krsnai paaukoto maisto likučiais, o Viešpats priima iš bhakto lapus, gėles, vaisius ir pan. (BG 9.26). Vedų šventraščiuose nurodoma, kad gyvulinės kilmės maistas Viešpačiui neaukotinas. Vadinasi, žmogus turi rinktis, ką valgyti. Jam nedera mėgdžioti gyvūnų ir valgyti kas pakliuvo, rūpinantis tik tuo, ar maistas vitaminingas. Taigi žmogų, valgantį viską be atrankos, šis posmas lygina su kiaule.
O štai kupranugaris malonumą jaučia žiaumodamas dyglius, todėl ir žmogus, kuris trokšta patirti visas šeimyninio ar žemiško gyvenimo „smagybes“, čia gretinamas su kupranugariu. Materialisto gyvenimas nusėtas dygliais ir, kad iš nevykusio sandėrio gautų kuo daugiau naudos, jis turėtų gyventi vadovaudamasis Vedų nurodymais. Už gyvenimą materialiame pasaulyje žmonės moka krauju. Patys patraukliausi iš visų materialių malonumų yra lytiniai. Tenkinti kūnišką aistrą - tolygu gerti savo paties kraują. Daugiau čia nėra ką pridurti. Žiaumodamas dygliuotas šakeles kupranugaris irgi geria savo kraują: jo kramtomi dygliai bado liežuvį, ir burnos ertmė ima kraujuoti. Kvailam kupranugariui patinka dyglių, sumišusių su šiltu krauju, skonis; žiaumodamas juos jis jaučia didžiulį malonumą. Didieji verslo magnatai, pramonininkai, alinantys save darbu, kad įvairiais - dažnai abejotinais - būdais užsidirbtų pinigų, lygiai kaip tie kupranugariai kramto su krauju sumišusius savo veiklos padarinių dyglius. Ne be reikalo „Bhāgavatam“ gretina šiuos ligotus vaikinus su kupranugariais.
Asilas garsėja kvailumu, - net tarp gyvulių šia prasme jis nepranokstamas. Jis iš paskutiniųjų tampo sunkiausius nešulius ir nieko už tai negauna. Dažniausiai asilai dirba skalbėjams - žmonėms, užimantiems gana žemą padėtį visuomenėje. Maža to, asilai nuolat kenčia patelės spyrius, bet jie yra su tuo susitaikę - tai būdinga asilų ypatybė. Kai geismo apimtas asilas meilinasi patelei, „dailiosios lyties atstovė“ jį apspardo, tačiau asilas nuo jos neatstoja, vildamasis patirti lytinį malonumą. Neveltui po žmonos padu paspaustą vyrą dažnai lygina su asilu. Dauguma žmonių, ypač Kali amžiuje, pluša neatitiesdami nugaros. Mūsų laikais žmogus iš esmės dirba asilo darbus, tampo sunkius nešulius, stumdo thelas, įsikinko į rikšų vežimėlius. Tariama žmonijos pažanga verčia žmogų asiliškai dirbti. Stambių fabrikų ir gamyklų darbininkai ištisą dieną lieja prakaitą, o išsekę po sunkios darbo dienos dar turi iškęsti dailiosios lyties atstovės spyrius - ne tik dėl sekso, bet ir dėl daugelio kitų šeimyninių reikalų.
Taigi, „Śrīmad-Bhāgavatam“ nė kiek neperdeda, paprastus, dvasiškai neapsišvietusius žmones priskirdama šunų, kiaulių, kupranugarių ir asilų kategorijai. Neišmanėlių vedliai didžiuojasi, liaupsinami kiaulių ir šunų padermės, tačiau anokia tai garbė. „Bhāgavatam“ atvirai skelbia, kad žmogus, kuris neturi jokio noro suvokti mokslą apie Krsną - tebūnie jis net žmonėmis besidedančių šunų bei kiaulių lyderis- iš tiesų niekuo nesiskiria nuo gyvulio. Tegu tai galingas, stiprus ar didelis gyvulys, tačiau, „Śrīmad-Bhāgavatam“ požiūriu, dėl savo polinkio į ateizmą jis niekada nebus vertas vadintis žmogumi. Kitaip sakant, bedieviai sugyvulėjusios minios vedliai yra dar didesni gyvuliai už paprastus žmones; gyvuliškų bruožų jie turi dar daugiau.
SB: 2.3.19: Men who are like dogs, hogs, camels and asses praise those men who never listen to the transcendental pastimes of Lord Śrī Kṛṣṇa, the deliverer from evils.
PURPORT
The general mass of people, unless they are trained systematically for a higher standard of life in spiritual values, are no better than animals, and in this verse they have particularly been put on the level of dogs, hogs, camels and asses. Modern university education practically prepares one to acquire a doggish mentality with which to accept the service of a greater master. After finishing a so-called education, the so-called educated persons move like dogs from door to door with applications for some service, and mostly they are driven away, informed of no vacancy. As dogs are negligible animals and serve the master faithfully for bits of bread, a man serves a master faithfully without sufficient rewards.
Persons who have no discrimination in the matter of foodstuff and who eat all sorts of rubbish are compared to hogs. Hogs are very much attached to eating stools. So stool is a kind of foodstuff for a particular type of animal. And even stones are eatables for a particular type of animal or bird. But the human being is not meant for eating everything and anything; he is meant to eat grains, vegetables, fruits, milk, sugar, etc. Animal food is not meant for the human being. For chewing solid food, the human being has a particular type of teeth meant for cutting fruits and vegetables. The human being is endowed with two canine teeth as a concession for persons who will eat animal food at any cost. It is known to everyone that one man's food is another man's poison. Human beings are expected to accept the remnants of food offered to Lord Śrī Kṛṣṇa, and the Lord accepts foodstuff from the categories of leaves, flowers, fruits, etc. (Bg. 9.26). As prescribed by Vedic scriptures, no animal food is offered to the Lord. Therefore, a human being is meant to eat a particular type of food. He should not imitate the animals to derive so-called vitamin values. Therefore, a person who has no discrimination in regard to eating is compared to a hog.
The camel is a kind of animal that takes pleasure in eating thorns. A person who wants to enjoy family life or the worldly life of so-called enjoyment is compared to the camel. Materialistic life is full of thorns, and so one should live only by the prescribed method of Vedic regulations just to make the best use of a bad bargain. Life in the material world is maintained by sucking one's own blood. The central point of attraction for material enjoyment is sex life. To enjoy sex life is to suck one's own blood, and there is not much more to be explained in this connection. The camel also sucks its own blood while chewing thorny twigs. The thorns the camel eats cut the tongue of the camel, and so blood begins to flow within the camel's mouth. The thorns, mixed with fresh blood, create a taste for the foolish camel, and so he enjoys the thorn-eating business with false pleasure. Similarly, the great business magnates, industrialists who work very hard to earn money by different ways and questionable means, eat the thorny results of their actions mixed with their own blood. Therefore the Bhāgavatam has situated these diseased fellows along with the camels.
The ass is an animal who is celebrated as the greatest fool, even amongst the animals. The ass works very hard and carries burdens of the maximum weight without making profit for itself *. The ass is generally engaged by the washerman, whose social position is not very respectable. And the special qualification of the ass is that it is very much accustomed to being kicked by the opposite sex. When the ass begs for sexual intercourse, he is kicked by the fair sex, yet he still follows the female for such sexual pleasure. A henpecked man is compared, therefore, to the ass. The general mass of people work very hard, especially in the age of Kali. In this age the human being is actually engaged in the work of an ass, carrying heavy burdens and driving ṭhelā and rickshaws. The so-called advancement of human civilization has engaged a human being in the work of an ass. The laborers in great factories and workshops are also engaged in such burdensome work, and after working hard during the day, the poor laborer has to be again kicked by the fair sex, not only for sex enjoyment but also for so many household affairs.
So Śrīmad-Bhāgavatam's categorization of the common man without any spiritual enlightenment into the society of dogs, hogs, camels and asses is not at all an exaggeration. The leaders of such ignorant masses of people may feel very proud of being adored by such a number of dogs and hogs, but that is not very flattering. The Bhāgavatam openly declares that although a person may be a great leader of such dogs and hogs disguised as men, if he has no taste for being enlightened in the science of Kṛṣṇa, such a leader is also an animal and nothing more. He may be designated as a powerful, strong animal, or a big animal, but in the estimation of Śrīmad-Bhāgavatam he is never given a place in the category of man, on account of his atheistic temperament. Or, in other words, such godless leaders of dogs and hoglike men are bigger animals with the qualities of animals in greater proportion.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Canto 2: The Cosmic Manifestation. Chapter 3. SB 2.3: Pure Devotional Service: The Change in Heart. SB 2.3.19 Purport
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam. Antroji Giesmė. The Bhaktivedanta Book Trust. 2009. ISBN 978-91-7149-509-9

Požiūris į pinigus

Prabhupāda šventraštyje Śrīmad-Bhāgavatam teigia, kad krišnaitai turi atiduot savo pinigus (Lakṣmī) Krišnos sąmonės judėjimo platinimui.

https://vedabase.com/sb/7/13/32/
SB: 7.13.32 Komentaro tekstas: <...> Mes neturime prisirišti prie pinigų kurie sukelia pasitenkinimo jausmą; kiekvienas centas turi būti išleistas Krišnos sąmonės judėjimo platinimui <...> Neduokime šiems pinigams kelti mums kančias, jie turi būti panaudoti Krišnai, ir tai padarys mus amžinai laimingais. Pinigai yra Lakṣmī, sėkmės deivė, Nārāyaṇa draugė. Lakṣmī turi visada išlikti su Nārāyaṇa, ir tada nebereiks bijoti kad degraduosite.
SB: 7.13.32 Purport: <...> we should not be attached to this money for sense gratification; every cent should be spent for spreading the Kṛṣṇa consciousness movement <...> Let us not make this money the cause of our distress; it should be used for Kṛṣṇa, and that will cause our eternal happiness. Money is Lakṣmī, or the goddess of fortune, the companion of Nārāyaṇa. Lakṣmījī must always remain with Nārāyaṇa, and then there need be no fear of degradation.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 13: The Behavior of a Perfect Person. SB: 7.13.32 Purport

Dvasinės vertybės yra visa, kas susiję su Krišna. Materialios vertybės virsta dvasinėmis vertybėmis, jeigu jos naudojamos tarnauti Krišnai, t. y. atiduodant ISKCON organizacijai didesnę savo pajamų dalį.


Požiūris į lytinius santykius

Geriausias būdas tarnauti Krišnai – išsižadėti viso pasaulio, tapti vienuoliu sanjasinu ir gyventi šventykloje. Sanjasinas privalo atsisakyt bet kokių lytinių santykių. Jeigu krišnaitas negali atsisakyt lytinių santykių, tai tada krišnaitas privalo vesti, tačiau krišnaitui yra leidžiam fiziškai santykiauti su moterimi tiktai giminei pratęsti, t. y. kartą per mėnesį tą dieną, kai yra didžiausia moters pastojimo tikimybė. Prieš šiuos santykius kiekvienas sutuoktinių turi perskaityti didįjį maha-mantros ratą, t. y. 50 ratų pagal džapa malą (108 karolių vėrinį, panašų į rožančių) - kiekvienas karoliukas atitinka pilnąją mantrą, o po to pradėti vaiką, sutelkus sąmonę į Krišną. Tačiau, jeigu krišnaitas pageidauja tobulo gyvenimo, tai tokiam krišnaitui reikia atsisakyti žmonos, persikelti į šventyklą ir ten gyventi visiškai pasišventus Krišnai.
Skirtingai nuo sanjasinų, kuriems lytiniai santykiai yra griežtai draudžiami, Krišna turėjo labai intensyvų lytinį gyvenimą - per savo 126 metų ir 5 mėnesių trukmės gyvenimą, Krišna „pagamino“ 161080 sūnų, t. y. Krišna „pagamindavo“ 3.5 sūnaus (vaiko) per dieną kiekvieną dieną, jei skaičiuot kad Krišna „gamino“ vaikus nuo pat pirmos dienos kai pats gimė.

https://vedabase.com/sb/10/61/1/
SB: 10.61.1 Komentaro tekstas: Viešpatis Krišna turėjo 16108 žmonas ir šiame skyriuje rašoma kad Viešpačiui žmonos pagimdė 161080 sūnų.
SB: 10.61.1 Purport: Lord Kṛṣṇa had 16,108 wives, and thus this verse indicates that the Lord begot 161,080 sons.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 61: Lord Balarāma Slays Rukmī. SB: 10.61.1 Purport

https://udaypai.in/?p=254
<...> Krišna gyveno 126 metus ir 5 mėnesius. <...>
<...> Krishna lived for 126 years and 5 months. <...>
18 February – 5115 years after Krishna’s bodily departure

Požiūris į moteris

Prabhupāda šventraštyje Śrīmad-Bhāgavatam teigia, kad ištikimos knišnaitų žmonos po savo vyro mirties turi būti pasiruošusios pasiaukot ir susidegint gyvos laužo ugnyje (tai vadinama Sati ceremonija).

https://vedabase.com/sb/9/9/32/
SB: 9.9.32 Komentaro tekstas: <...> Vedinėje kultūroje buvo paprotys vadinamas satī arba saha-maraṇa, kuriame moteris miršta kartu su vyru. Pagal šį paprotį, jei vyras miršta, tai žmona savanoriškai nusižudo krisdama į liepsnojantį laidotuvių laužą kuriame dega jos vyras.
SB: 9.9.32 Purport: <...> In the Vedic culture there is a system known as satī or saha-maraṇa, in which a woman dies with her husband. According to this system, if the husband dies, the wife will voluntarily die by falling in the blazing funeral pyre of her husband.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). The Dynasty of Aḿśumān. SB: 9.9.32 Purport

https://vedabase.com/sb/4/28/50/
SB: 4.28.50 Komentaro tekstas: Ištikimos žmonos mirtis kartu su vyru yra ilgametė Vedinės sistemos tradicija. Tai vadinama saha-maraṇa. Indijoje ši sistema vyravo iki pat Britų okupacijos. Tačiau tuo metu, jei žmona nenorėjo kartu mirti su vyru, tai ją priversdavo tai padaryt jos giminės. Ankščiau taip nebuvo. Žmona eidavo į ugnį savanoriškai. Britų vyriausybė uždraudė šią tradiciją, laikydama ją nežmoniška. Tačiau, nuo pat ankstyvosios Indijos istorijos mes matom kad kai Mahārāja Pāṇḍu mirė, tai liko dvi žmonos — Mādrī and Kuntī. Klausimas buvo ar jos turi mirti abi ar turi mirti tiktais viena. Po Mahārāja Pāṇḍu mirties, jo žmonos nusprendė kad viena turi gyventi, o kita turi mirti. Mādrī susidegino ugnyje kartu su savo vyru, o Kuntī liko kad pasirūpintų penkiais Pāṇḍavų vaikais. Netgi 1936 metais mes matėm pasišventusias žmonas, kurios savanoriškai eidavo į ugnį pas savo vyrą.
Tai reiškia kad pasišventėlio žmona turi būti pasiruošus atlikt tokį veiksmą.
SB: 4.28.50 Purport: It is the long-standing tradition of the Vedic system that a faithful wife dies along with her husband. This is called saha-maraṇa. In India this system was prevalent even to the date of British occupation. At that time, however, a wife who did not wish to die with her husband was sometimes forced to do so by her relatives. Formerly that was not the case. The wife used to enter the fire voluntarily. The British government stopped this practice, considering it inhuman. However, from the early history of India we find that when Mahārāja Pāṇḍu died, he was survived by two wives — Mādrī and Kuntī. The question was whether both should die or one should die. After the death of Mahārāja Pāṇḍu, his wives settled that one should remain and the other should go. Mādrī would perish with her husband in the fire, and Kuntī would remain to take charge of the five Pāṇḍava children. Even as late as 1936 we saw a devoted wife voluntarily enter the fire of her husband.
This indicates that a devotee's wife must be prepared to act in such a way.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 28: Purañjana Becomes a Woman in the Next Life. SB: 4.28.50 Purport

Prabhupāda šventraštyje Śrīmad-Bhāgavatam teigia, kad moterys pagal savo prigimtį yra mažiau protingos.

https://vedabase.com/sb/1/4/25/
SB: 1.4.25 Komentaro tekstas: <...> Dvidža-bandhu yra priskiriami prie šudrų ir moterų kategorijos, kurie pagal savo prigimtį yra mažiau protingi.<...>
SB: 1.4.25 Purport: <...> The dvija-bandhus are classified with the śūdras and the woman class, who are by nature less intelligent.<...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 4: The Appearance of Śrī Nārada. SB: 1.4.25 Purport

Bhagavad Gitoje Krišna teigia, kad moterys yra žemos kilmės žmonės.

https://vedabase.com/bg/9/32/
9.32: Prthos sūnau, kas atranda prieglobstį Manyje, tegu jie ir žemos kilmės žmonės — moterys, vaišyos [prekijai] ar šudros [darbininkai], pasiekia aukščiausią tikslą.
9.32: O son of Pṛthā, those who take shelter in Me, though they be of lower birth — women, vaiśyas [merchants] and śūdras [workers] — can attain the supreme destination.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad Gita kokia ji yra. Bhaktivedanta Book Trust. 1990. 9.32. 449 p.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad Gita Bhagavad-gītā As It Is. 9.32

Požiūris į vaikus

Prabhupāda šventraščiuose Bhagavad Gita ir Śrīmad-Bhāgavatam teigia, kad vaikai yra šalutiniai kūno produktai.

https://vedabase.com/bg/2/20/
2.20 Komentaro tekstas: <...> Vaikai, kūno sukurti šalutiniai padariniai <...>
2.20 Purport: <...> The by-products of the body, namely children <...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad Gita Bhagavad-gītā As It Is. 2.20 Purport
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad Gita kokia ji yra. Bhaktivedanta Book Trust, 1990, 91 p.

https://vedabase.com/sb/3/31/20/
SB: 3.31.20 Komentaro tekstas: <...> Paveiktas majos žmogus pamiršta savo ryšį su Krišna ir identifikuoja save su savo kūnu ir kūno šalutiniais produktais – žmona, vaikais, visuomene, draugyste ir meile. Tokiu būdu jis tampa majos poveikio auka, ir jo nesibaigiančių gimimų ir mirčių materialistinis gyvenimas tampa dar labiau suvaržytas.
SB: 3.31.20 Purport: <...> By the influence of māyā only, one forgets his eternal relationship with Kṛṣṇa and identifies himself with his body and the by-products of the body — namely wife, children, society, friendship and love. Thus he becomes a victim of the influence of māyā, and his materialistic life of continued birth and death becomes still more stringent.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 31: Lord Kapila's Instructions on the Movements of the Living Entities. SB: 3.31.20 Purport

Todėl tam kad šalutiniai kūno produktai (t.y. vaikai) netrukdytų tėvams siekti ekstatinės meilės Krišnai būsenos, Prabhupāda rekomenduoja krišnaitams vaikus atiduoti į ISKCON organizacijos uždaras mokyklas-internatus kurios vadinamos gurukulomis.


Požiūris į stri-śūdra-dvija-bandhu

Prabhupāda šventraštyje Śrīmad-Bhāgavatam teigia, kad Bhagavad-gītā (Mahābhārata) buvo parašyta specialiai būtent tiktais mažiau protingoms žmonių klasėms – moterims (stri), darbininkams (śūdra) ir dvidža-bandhu (dvija-bandhu), kadangi šios trys žmonių klasės yra nepajėgios suprasti Vedų prasmės.

https://vedabase.com/sb/1/4/25/
SB: 1.4.25 Komentaro tekstas: <...> Jeigu tėvas ir motina nesilaiko dvasinio šeimos planavimo taisyklių ir pradeda vaikus pasidavę aistrai, jų vaikai vadinasi dvija-bandhu. Dvija-bandhu intelekto požiūriu, be abejo, nusileidžia palikuonims iš normalių dukart gimusiųjų šeimų. Dvija-bandhu priskirtini šudros ir moterys, kuriems prigimtis lemia turėti menkesnį intelektą. Šudroms ir moterims būtina viena samskara — vedybų apeiga.
Menkesnės nuovokos žmonės — moterys, šudros ir neverti tėvų vardo aukštesniųjų kastų palikuonys — neturi būtinų ypatybių transcendentiniams Vedų uždaviniams suvokti. Jiems buvo parašyta „Mahabharata“ „Mahabharatos“ uždavinys — atskleisti Vedų tikslus, todėl į ją įterptas Vedas apibendrinantis kūrinys — „Bhagavad-gita". Menkesnės nuovokos žmonėms labiau patinka įdomios istorijos negu filosofija, todėl Viešpats Sri Krsna Vedų filosofijos idėjoms suteikė „Bhagavad-gitos“ formą. Ir Vyasa-deva, ir Viešpats Krsna egzistuoja transcendentiniu lygiu, todėl jie ėmėsi išvien rūpintis puolusių šio amžiaus sielų gerove. „Bhagavad-gita"— viso Vedų mokymo kvintesencija. Šalia Upanišadų „Bhagavad-gita“ yra knyga, pateikianti pradinių žinių apie dvasios vertybes. Vedantos filosofiją tepajėgus studijuoti tie, kurie jau įgijo pradinį dvasinį išsilavinimą. O dvasinė, arba atsidavimo, tarnystė Viešpačiui teįkandama dvasinio mokslo „aspirantams“ Atsidavimo tarnystė yra didis mokslas, ir didžiausias šio mokslo profesorius — Pats Viešpats, apsireiškęs Sri Caitanyos Mahaprabhu pavidalu. Ir tie, kuriuos Jis įgalino, gali įšventinti kitus žmones atlikti transcendentinę meilės tarnystę Viešpačiui.
SB: 1.4.25 Purport: <...> If the father and the mother do not undertake the process of spiritual family planning and simply beget children out of passion only, their children are called dvija-bandhus. These dvija-bandhus are certainly not as intelligent as the children of the regular twice-born families. The dvija-bandhus are classified with the śūdras and the woman class, who are by nature less intelligent. The śūdras and the woman class do not have to undergo any saḿskāra save and except the ceremony of marriage.
The less intelligent classes of men, namely women, śūdras and unqualified sons of the higher castes, are devoid of necessary qualifications to understand the purpose of the transcendental Vedas. For them the Mahābhārata was prepared. The purpose of the Mahābhārata is to administer the purpose of the Vedas, and therefore within this Mahābhārata the summary Veda of Bhagavad-gītā is placed. The less intelligent are more interested in stories than in philosophy, and therefore the philosophy of the Vedas in the form of the Bhagavad-gītā is spoken by the Lord Śrī Kṛṣṇa. Vyāsadeva and Lord Kṛṣṇa are both on the transcendental plane, and therefore they collaborated in doing good to the fallen souls of this age. The Bhagavad-gītā is the essence of all Vedic knowledge.It is the first book of spiritual values, as the Upaniṣads are. The Vedānta philosophy is the subject matter for study by the spiritual graduates. Only the post-graduate spiritual student can enter into the spiritual or devotional service of the Lord. It is a great science, and the great professor is the Lord Himself in the form of Lord Śrī Caitanya Mahāprabhu. And persons who are empowered by Him can initiate others in the transcendental loving service of the Lord.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa). Chapter 4: The Appearance of Śrī Nārada. SB: 1.4.25 Purport
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrīmad-Bhāgavatam (Bhāgavata Purāṇa) Pirmoji Giesmė, Pirma Dalis. The Bhaktivedanta Book Trust. 1994. ISBN 978-91-7149-509-9

Prabhupāda per savo lekcijas teigdavo, kad dvidža-bandhu yra asmenys norintys būti brahmanais, tačiau neturintys reikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijos.

https://www.harekrsna.com/philosophy/gss/sastra/vedas/vedas.htm
<...> Dvidža-bandhu yra asmenys, kurie gimė aukštesniųjų kastų šeimose, tačiau kurie neturi reikiamos kvalifikacijos. Žmogus, kuris gimė brahmanų šeimoje, tačiau kuris neturi brahmano kvalifikacijos, yra vadinamas dvidža-bandhu. Šiems žmonėms buvo parašyta Mahabharata, Indijos istorija, ir aštuoniolika Puranų. <...>
<...> Dvija-bandhu refers to those who are born in a high family but who are not properly qualified. A man who is born in the family of a brahmana but is not qualified as a brahmana is called dvija-bandhu. For these persons he compiled the Mahabharata, called the history of India, and the eighteen Puranas. <...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Srila Prabhupāda Lecture on Srimad-Bhagavatam, 12-22-70, Surat

https://www.Prabhupādavani.org/main/Walks/MW136.html
<...> be išsilavinimo, be kvalifikacijos, jis nori tapti brahmanu. Tokie yra vadinami brahma-bandhu arba dvidža-bandhu. Mahabharata yra skirta šiems žmonėms: stri-sudra-dvija-bandhunam. Jie negali tiesiogiai suprasti Vedų nurodymų, todėl šios žinios jiems yra pateikiamos Mahabharatoje, kuri yra supaprastinta istorija. <...>
<...> without education, without qualification, he wants to become a brahmana. They are called brahma-bandhu or dvija-bandhu. So Mahabharata is meant for the, these persons: stri-sudra-dvija-bandhunam. They cannot understand directly the Vedic injunctions; therefore it is simplified in a history. Mahabharata is the history. <...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Ref. VedaBase => Morning Walk -- November 7, 1975, Bombay

Požiūris į savižudybes

Hinduistiniuose Dharmašastrų šventraščiuose daug dėmesio yra skirta aptariant ar žmogus turi teisę nusižudyti.
Dharmašastrose yra teigiama, kad religinės savižudybės yra leidžiamos esant šiom aplinkybėm:
1. askezės metu,
2. pasiskandinant šventųjų upių Jamunos (dar vadinama Džamna) ir Gango upių santakoje,
3. klajojant ir marinant save badu senatvėje paskutiniais gyvenimo metais,
4. Sati ceremonijos metu neseniai tapusi našle moteris turėdavo paaukot save susidegindama gyva lauže, kuriame deginamas mirusio vyro kūnas,
5. žmonės kenčiantys nuo neišgydomų ligų arba kurie yra tokie seni ir nualinti kad patys nori pabaigt savo gyvenimą – tokiems žmonėms irgi yra leidžiama nusižudyti.[8]

ISKCON teologija teigia, kad žmogui savavališkai nusižudyti negalima, tačiau ISKCON teologija pripažįsta hinduizme paplitusią dogmą, kad jei žmogus nusiskandins Jamunos ir Gango upių santakoje (kuri yra 7 kilometrų atstumu nuo Alahabado miesto Indijoje), tai toks žmogus iškart patampa mokša (moksha) ir galutinai išsivaduoja iš samsaros rato (gimimo ir mirčių rato), tačiau šios žinios yra skirtos tiktais „pažengusiems“ krišnaitams, tam kad naujokai adeptai nesugalvotų taip lengvai išsivaduot iš samsaros rato pasiskandindami Jamunos ir Gango upių santakoje.
Jamunos ir Gango upių santaka yra vadinama Triveni Sangam Prayag (Allahabad). Tai vieta, kurioje susitinka trys upės: Gangas, Jamuna ir mitinė Saraswati upė. Triveni Sangam Prayag (Allahabad) yra ypatingai šventa vieta - hinduizmo mitologija teigia, būtent šioje vietoje išsiliejo keletas nektaro lašų iš ąsočio, kurį savo rankose laikė Dievas ir todėl kiekvienas žmogus, išsimaudęs šioje šventoje vietoje, iškart nuplauna visą savo blogą karmą. Į šią šventą vietą plūsta daugybė piligrimų tam kad galėtų pasinert į šventą vandenį. Hinduizmo mitologija teigia, kad būtent šitoje vietoje Brahma atliko Prakrista Yajna, ir būtent šitoje vietoje lankėsi Rama, kai jis buvo tremtyje. Būtent šioje šventoje vietoje buvo išbarstyti Indijos nacionalinių didvyrių pelenai, tarp jų ir Mohando Gandžio 1948 metais.[10]
Hinduizmo mitologija teigia, kad geriausia yra nusiskandint nušokant nuo švento medžio banjano šakų į Gango upę toje vietoje kur į Gangą įsilieja Jamuna. Šalia Alahabado miesto po šiai dienai yra išlikę tūkstantmečiai banjano medžiai, kurių storos šakos yra nusidriekusios virš Gango upės. Kaip senovėje, taip ir po šiai dienai, nuo šių banjano šakų šoka į vandenį ir skandinasi žmonės, kurie nori galutinai išsivaduot iš samsaros rato.

https://www.ft.com/cms/s/0/d0954108-a104-11db-acff-0000779e2340.html#axzz2M2ZxJTvJ
<...>Hinduistai tiki kad pasiskandindami šventoje Sangam - Gango, Jamunos ir (hinduizmo mitologijos) mitinės Saraswati upės santakoje, esančioje 7 kilometrai nuo Alahabado, žmonės išsivaduoja iš negailestingo reinkarnacijų ciklo. <...>
<...> A dip at the holy Sangam – the confluence of the Ganges, Yamuna and the mythological Saraswati rivers, 7 km outside Allahabad – is widely believed by Hindus to free humans from the remorseless cycle of reincarnation. <...>
Suicide threat clears Ganges’ muddied waters. January 11, 2007

https://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/1538175/Indias-Hindu-holy-men-threaten-a-mass-suicide-over-polluted-Ganges.html
Protestuodami prieš Gango upės užterštumą, šimtai Indijos labiausiai gerbiamų šventųjų guru grasina įvykdyti masinę savižudybę per pačią didžiausią pasaulyje religinę šventę, kuri vyks kitą mėnesį.
Grasinama kaip tik tuo metu, kai šeši milijonai piligrimų ruošiasi dalyvauti tris mėnesius truksiančioje Ardh Kumb šventėje, per kurią pasišventėliai laukia eilėje "šventam pasinėrimui" Gango, Jamunos ir (hinduizmo mitologijos) mitinės Saraswati upės santakoje, netoli Alahabado miesto, Uttar Pradesh, šiaurės Indijoje. <...>
Hundreds of India's most revered Hindu holy men are threatening a mass suicide at one of the world's largest religious festivals next month in protest at the pollution of the Ganges, India's most sacred water course.
The threat comes as about six million pilgrims prepare to attend the three-month Ardh Kumb festival where devotees queue to take a "holy dip" in the confluence of the rivers Ganges and Yamuna, the site where the mythical Sarasvati river was said to have flowed, outside Allahabad in Uttar Pradesh, north India.<...>
The Telegraph. India's Hindu holy men threaten a mass suicide over polluted Ganges. 30 December 2006

Požiūris į žudymus

ISKCON teologija teigia, kad savavališkai žudyti gyvūnų negalima, tačiau Krišna teigia, kad jeigu žmogus yra pasiekęs Krišnos sąmonę, tai tokiam žmogui yra leidžiama žudyt kitus žmones.
Krišna Bhagavad-gītoje teigia, kad jei žmogus, būdamas Krišnos sąmonėje, žudo žmones, tai tokio žudymo pasekmės jo neliečia.

https://vedabase.com/bg/18/17/
https://vedabase.com/bg/18/13/
https://vedabase.com/bg/18/14/
18.17 Komentaro tekstas: <...> Kas veikia Krsnos sąmonėje vadovaujamas Supersielos, ar Aukščiausio Dievo Asmens, net žudydamas nežudo, ir tokio žudymo pasekmės jo neliečia. <...>
18.13 Komentaro tekstas: <...> O veiksmai Krsnos sąmonėje, atliekami Jos nurodymais iš vidaus, nesukuria jokio atoveikio nei šiame, nei pomirtiniame gyvenime.
18.14 Komentaro tekstas: <...> Pasiekusieji visišką Krsnos sąmone faktiškai jau neatsako už savo veiksmus. Viskas yra Supersielos, Aukščiausio Dievo Asmens, aukščiausioje valioje. <...>
18.17 Purport: <...> Anyone who is acting in Kṛṣṇa consciousness under the direction of the Supersoul or the Supreme Personality of Godhead, even though killing, does not kill. Nor is he ever affected by the reaction of such killing. <...>
18.13 Purport: <...> And Kṛṣṇa conscious acts done under His direction from within yield no reaction, either in this life or in the life after death.
18.14 Purport: <...> Those in complete Kṛṣṇa consciousness are not ultimately responsible for their actions. <...>
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad-gītā As It Is. 18.17 Purport; 18.13 Purport; 18.14 Purport
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Bhagavad Gita kokia ji yra. Bhaktivedanta Book Trust. 1990. 18.17 Komentaro tekstas 732 p.; 18.13 Komentaro tekstas 729 p.;18.14 Komentaro tekstas 730 p.

Štai pavyzdys kaip atrodo tai atrodo praktikoje. Novosibirsko rajone krišnaitas prievartavo ir žudė vaikus penkis metus iš eilės, tačiau kai jį pagaliau pagavo, tai ISKCON organizacija iš karto jo išsižadėjo, kad jis jiems atseit nepriklauso (ISKCON organizacijos standartinis triukas - ISKCON visada išsižada savo nario, jei krišnaitą pagauna darant nusikaltimus).
Štai interviu su krišnaitu-žmogžudžiu-pedofilu.

https://www.propovednik.ru/node/1308/199
2010 m. spalio 20 d. Novosibirsko rajono Maloviazemzkoe kaime Vidaus Reikalų Tarnyba sulaikė žmogų, kuris dirbo mokytoju vienoje iš vietinių mokyklų ir kuris buvo krišnaitų sektos vietinio skyriaus aktyvistas. Jį apkaltino pedofilija. Po sulaikymo, kaltinamasis viską prisipažino.
Pedofilu, tvirkinusiu nepilnamečius vaikus, buvo Rusijos pilietis Slepcovas Vladimiras Ganusovičius, sektantiškas vardas Valmiki Das. Įdomiausia yra tai, kad savo pedofilinę veiklą jis vykdė 5 metus visą tą laiką dirbdamas mokykloje. Visus tuos penkis metus jis laikė prievartaujamus vaikus įbaugintus ir todėl jokių skundų iš nieko nebuvo, o mokyklos Nr. 12, kurioje jis dirbo, vadovybei Vladimiras Slepcovas buvo žinomas kaip ypatingai padorus žmogus. Tačiau, kai buvo nustatyta kad jis tvirkino maždaug penkiasdešimt vaikų, o tris vaikus privedė iki savižudybės - visi buvo šoke. Pedofilas įkliuvo atsitiktinai: jis mėgo ateiti pas vaikus į namus prisidengdamas užklasine mokytojavimo veikla, o pats tuo metu vaikus prievartavo, ir štai vieną kartą buvo pagautas nusikaltimo vietoje vieno iš tėvų, kuris grižo ankščiau namo nei planavęs. Įdomu tai, kad darant kratą pedofilo namuose, rūsyje pas jį buvo rasti lavonai trijų vaikų, kurie buvo laikomi be žinios pradingusiais.
Šiuo momentu krišnaitas-pedofilas Vladimiras Slepcovas yra laikomas tardymo izoliatoriuje Maloviazemzkoe kaime, Novosibirsko rajone. Gavęs redakcijos užduotį, nuvažiavau susitikti su tokiu pavojingu nusikaltėliu tam kad paimti iš jo interviu. Su Vidaus Reikalų Tarnyba problemų neiškilo, ir leidimą pokalbiui su pedofilu-žmogžudžiu išdavė man asmeniškai Vidaus Reikalų Tarnybos viršininkas.
Pedofilą laikė švarioje kameroje tardymo skyriuje. Kai aš, lydimas dviejų milicininkų, priėjau prie grotų, krišnaitas apipylė mane necenzūriniais keiksmais, bet po to, kai apsiramino, vis dėlto apsisprendė atsakyt į keletą klausimų.
<...>
Krišnaitas Valmiki Das: <...> Jums netgi neužtenka smegenų perskaityti Bhagavad-gītą, kurioje aštuonioliktame skyriuje yra parašyta, kad kiekvienas žmogus veikdamas Krišnos sąmonėje ... netgi užmušinėdamas nežudo, ir tokio žudymo pasekmės jo neveikia.
Vladimiras Dubrovinas: Tai yra, jūsų religija atvirai propaguoja smurtą ir pedofiliją? Ar tai taip gaunasi? O kaip gi gyvent tokioje visuomenėje kurioje visi yra žmogžudžiai ir pedofilai?
Krišnaitas Valmiki Das: Krišnaizmas propaguoja tokius veiksmus tiktais atžvilgiu tokių gyvulių kaip tu ir visokių panašių, kurie netiki dievu Krišna! Mums jūs esate paprasčiausiai purvini gyvuliai! O visi jūsų vaikai yra tvariai.
Vladimiras Dubrovinas: iš kur gi jūsų religijoje tiek pykčio ir neapykantos?
Krišnaitas Valmiki Das: Reikalas ne mumyse, o jumyse. Pakol jūs nepripažinsite mūsų dievo Krišnos, mes jus užmušinėsime, o jūsų vaikus prievartausime. <...>
20 октября 2010 г. Управлением Внутренних Дел, поселка Маловяземское города Новосибирска был задержан человек, работавший преподавателем в одной из местных школ а также являющегося активистом местного отделения секты кришнаитов. Его обвиняли в педофилии. После задержания, обвиняемый сразу же во всем сознался.
Педофилом, совращавшим несовершеннолетних детей оказался гражданин РФ Слепцов Владимир Ганусович он же сектант по кличке Вальмики Дас. Что самое интересное свою педофильскую деятельность он вел на протяжении 5 лет, все то время, что работал в школе. Все эти пять лет держал детей, в отношении, которых осуществлял домогательства в страхе, и поэтому жалоб на него не исходило ни от кого, а руководству школы №12, где он работал, Владимир Слепцов был известен, как исключительно порядочный человек. Однако, когда было установлено, что он совратил около пятидесяти детей, а троих довел до самоубийства – все были в шоке. Педофил попался случайно: он любил приходить к детям домой, под видом преподавательской деятельности в качестве внеклассных занятий, а сам совершал с над ними насильственные действия, и вот однажды был схвачен на месте преступления родителем одного из детей, вернувшемся домой раньше обычного. Что примечательно, при обыске квартиры педофила, в подвале у него было найдено три трупа, детей, которые считались без вести пропавшими.
В данный момент кришнаит-педофил Слепцов Владимир находится в следственном изоляторе, поселка Маловяземское, новосибирского района. По заданию редакции, я отправился на встречу со столь опасным преступником, для того, чтобы взять у него интервью. С УВД, проблем не возникло, и разрешение на беседу с педофилом-убийцей мне лично выдал начальник Районного отделения УВД.
Педофила содержали в чистой камере, следственного отдела. Когда я, сопровождаемый двумя сотрудниками милиции подошел к решетке, кришнаит покрыл меня нецензурной бранью, но после того как успокоился, все такие решился ответить на пару вопросов.
<...>
Кришнаит Вальмики Дас: <...> У вас даже мозгов не хватает прочесть Бхагават-Гиту, где в восемнадцатой главе написано, что Любой человек, действующий в сознании Кришны… даже убивая, не совершает убийства, как и не затрагивается он последствиями такого поступка.
Владимир Дубровин: то есть ваше религия откровенно проповедует насилие и педофилию? Так что ли получается? А как же жить в обществе где все убийцы и педофилы?
Кришнаит Вальмики Дас: кришнаитство проповедует такие поступки только по отношению к таким скотам как ты и прочим кто не входит в веру бога Кришны! Для нас вы просто грязные животные! А все ваши дети это твари.
Владимир Дубровин: откуда же в вашей религии столько зла и ненависти?
Кришнаит Вальмики Дас: Дело не в нас, а в вас. Пока вы не признаете нашего бога Кришну, мы вас будем убивать, а ваших детей насиловать. <...>
Кришнаиты Педофилы (Жуткий скандал в Новосибирске) (по материалам МК). Московский Комсомолец. 26.10 2010

Varnašrama - vedistinė socialinė sistema

Varnašrama sanskrito kalboje reiškia „varnų socialinė santvarka“.

https://en.wikipedia.org/wiki/Varna_(Hinduism)
Varna (वर्ण) is a Sanskrit word which means type, order, or class. The term refers to social classes in Brahminical books like the Manusmriti. These and other Hindu literature classified the society in principle into four varnas:
  ● the Brahmins: priests, scholars and teachers.
  ● the Kshatriyas: rulers, warriors and administrators.
  ● the Vaishyas: merchants.
  ● the Shudras: laborers and service providers.

This quadruple division is a form of social stratification not to be confused with the much more nuanced Jāti or the European term "caste".
The varna system is discussed in Hindu texts, and understood as idealised human callings. The concept is generally traced to the Purusha Sukta verse of the Rig Veda. However modern scholarship believes that this verse was inserted at a later date, possibly to create a charter myth.
The commentary on the Varna system in the Manusmriti is oft-cited. Counter to these textual classifications, many Hindu texts and doctrines question and disagree with the Varna system of social classification.
Wikipedia

Harikešos Swamio knygoje „Varnasrama - Manifesto for Social Sanity“ yra detaliai aprašyta kad krišnaitų tikslas yra užgrobti visos žmonijos valdymą į savo rankas ir įvest religinės totalinės diktatūros santvarką, kurioje krišnaitų brahmanai viskam vadovautų, o visi žmonės, kurie nenorės paklusti krišnaitų nustatytai tvarkai, turės būti žudomi. [1]
Harikeša Swamis (Harikesa Swami) (tikras jo vardas bei pavardė – Bobis Kampanjola (Bobby Campagnola)) buvo ISKCON nariu nuo 1970 metų, o mirus Prabhupādai,
nuo 1979 spalio 11 d. tapo vienu iš 11 guru-įpėdinių bei turto tvarkytoju. Pasidalijant pasaulį, jam teko Sovietų Sąjunga, Rytų Europa ir Artimieji Rytai. „Varnasrama - Manifesto for Social Sanity“ knygos rašymo laikotarpiu jis buvo vyriausiasis visų sovietinių ir Rytų Europos krišnaistų guru ir visi jo sprendimai buvo jiems privalomi. Harikeša Swamis buvo ISKCON švietimo ministru ir vadovavo „The Bhaktivedanta Book Trust“ leidyklai.

<...> Kadangi žmonių visuomenėje nėra galvos, neturintys proto žmonės, kurie nėra brahmanai, veda pasaulį į kupiną kančių savęs griovimą <...> Kol žmonių giminei nepradės vadovauti brahmanai, tol nebus taikos, laimės, pasitenkinimo (p. 106).
 <...> Varnašramos visuomenėje informacijos srautas bus kontroliuojamas brahmanų. Vadinasi visa žiniasklaidos skleidžiama informacija turės atitikti dvasinį standartą <...> Varnašramos visuomenė priklauso nuo intelektualaus brahmanų vadovavimo. Todėl Varnašramos visuomenė negali palikti žiniasklaidos kontrolės kitoms įtakingoms jėgoms (p. 146).
 <...> Tobuliausio Viešpaties... Aukščiausiasis Viešpatis suteikė savo valdžią atstovams, vykdysiantiems šiame pasaulyje jo priesakus <...> Aukščiausiasis Viešpatis nori, kad jo tobula visuomenės sistema (Varnašrama-dharma) būtų įdiegta kaip žmonių visuomenės standartas (p. 73, 81, 88).
 <...> Varnašramos Vyriausybė – tai reikia suprasti – yra ne fašistinis, tačiau griežtas režimas (p. 208).
 <...> Visuomenei tikrai turi vadovauti protinga galva, kuri priima sprendimus, atitinkančius absoliučius principus (p. 88).
 <...> Šudroms tinka profesijos, susijusios su fiziniu darbu arba patarnavimu <...> Šudra tarnauja trims kitoms visuomenės klasėms <...> Jo pajamos priklauso nuo jo užsakovų pasitenkinimo laipsnio <...> Žmonėms, turintiems šudros gabumų, yra skirta gyventi kitų trijų visuomenės grupių kontroliuojamiems <...> Jo [šudros] interesų pagrindas – savo gašlumo tenkinimas, jis jaučia potraukį draudžiamiems šlykštiems dalykams, pavyzdžiui, mėsai, žuviai, kiaušiniams, o ypač perrūgusiam ir supuvusiam maistui. Šudrą labai traukia vynas, viskis, alus, cigaretės ir cigarai, dažnai ir narkotikai. Jis gali pralošti visus savo pinigus arba juos išleisti savo gašlumui patenkinti. Šudra nekenčia jokio juslinių malonumų apribojimo ir, esant menkiausiai galimybei, su visiško palengvėjimo jausmu atsiduoda pasimėgavimų ieškojimui. Jo mėgstamiausias užsiėmimas yra seksualinis gyvenimas. Neribotai skatinamas savo genitalijų, jis dieną naktį stengiasi turėti tinkamą aplinką savo gašliems troškimams <...> Šudros visuomet kontroliuojami to, kas atitinka jų polinkius. Geriausia jiems paklusti Varnašramos sistemos vaišnavų kontrolei. Tuomet jie pagaliau bus patenkinti (p. 215, 217, 227).
 <...> Moksleiviai, pakankamai gabūs brahmanams skirtiems mokslams įveikti, gauna pakankamų žinių iš filosofijos ir visuomeninių mokslų. Kitoms visuomenės grupėms netikslinga mokytis šių mokslų ir jie joms nereikalingi. Be būsimų brahmanų, ilgas mokymosi kursas skiriamas tiktai kšatrijams (t. y. kariams, politikams), kuriems ateityje teks aukščiausios vadovaujančios pareigos. Kiti visuomenės nariai gauna atitinkantį jų kastą išsilavinimą, būtiną profesionaliam jų socialinių priedermių vykdymui <...> Jeigu mokinys turi šudros, t. y. darbininko, gabumų, jį išmokys dirbti tam tikrą darbą. Jis lankys mokyklą tol, kol gaus pakankamai žinių tam darbui atlikti, bet ne ilgiau. Paskui jis paliks mokyklą, kad galėtų pradėti dirbti visuomenei naudingą darbą. Mokinys, pademonstravęs vaišijos (prekybininko) gabumų, įgis kiek platesnį išsilavinimą mokykloje, kurios specializacija bus susijusi, pavyzdžiui, su prekybininko, bankininko, žemvaldžio profesija. Šioms profesijoms labai platus išsilavinimas nereikalingas (p. 144).
 <...> priešo nušlavimas nuo žemės paviršiaus dvasiškai ar elektroninėmis priemonėmis <...>, ginklu ir prietaisais (p. 180).
 <...> vesti tiek gynybinį, tiek puolamąjį karą ir garantuoti kariuomenės pergalę <...> Jis turi pulti priešą, pavergti jį, neutralizuoti jo netinkamą elgesį, o paskui įkurti jo šalyje visuomeninės sąmonės bendriją (p. 163).
 <...> Jeigu viena visuomenė galės pasikeisti ir priimti dvasines vertybes, bus labai svarbu, kad tokios dvasinės visuomenės vadovai įtvirtintų jos interesus visame pasaulyje. Ginkluotai priešinsis tiktai demoniškos asmenybės, visa širdimi prisirišusios prie ateizmo ir materializmo. Būtent tokius žmones būtina ištremti. Tuomet pasaulis išvengs jų intrigų (p. 163).
 <...> Ką reiškia kvaili ir sentimentalūs „gyvenimo ir išlikimo“ idealai pasaulyje, kuris aiškiai demonstruoja polinkį į autodestrukciją? (p. 181).
 <...> Šiame pasaulyje gyvena trijų rūšių žmonės: dievo išrinktieji, demonai ir nekaltieji. Dievo išrinktieji tarnauja Aukščiausiajam. Demonai aktyviai veikia, siekdami panaikinti visas žinias apie Dievą. Nekaltieji yra banda, sekanti paskui vadovaujantį visuomenei (p. 158).
 <...> Pataisos priemonės, įdiegtos galingojo Varnašramos vado, neapsiribos vien įvairiais karinio įsikišimo būdais. Ateizmo apnuodytų visuomenių piliečiai gaus brahmanų instrukcijas, kad suvoktų Varnašramos sistemos būtinumą <...> Galima lengvai atskirti naudingus visuomenės elementus nuo nenaudingų, pakvietus kiekvieną kartu giedoti mantrą „Hare Krišna“. Kartu giedant mantras, daugelis žmonių, šiuo metu galbūt net nusikaltėlių, gali apsivalyti ir dirbti visuomenei naudingą darbą. Jeigu kai kurie žmonės ir ateityje liks nenaudėliai, nors kiekvienam jų prieinamas apsivalymo kelias, prireiks, kad kiekvienu nepataisomu nusikaltėliu rimtai užsiimtų kšatrijų policija (p. 163, 177).
 <...> Pavydžius, o ypač nesugebančius pagrįsti savo argumentų kritikus galima pakviesti viešai diskutuoti su brahmanais vien tam, kad būtų palaikoma tautos dvasia. Kšatrijus brahmanai kvies kritiniu atveju, jeigu prireiktų tuos agitatorius sudrausti (p. 165).
 <...> Kadangi Varnašramos bendruomenėje žmonėms nuo pat gimimo bus skiepijami tobuliausi elgesio standartai, nusikalstamumas čia bus neatleidžiamas. Todėl Varnašramos policija bus gana griežta įstatymo pažeidėjams, jiems bus skiriamos griežtos bausmės <...> Po bandymų nukreipti pradedančius nusikaltėlius į tiesos kelią, kšatrijų policija turės nepataisomus nusikaltėlius išvaryti arba pašalinti <...> Mirties bausmės taikymas yra nediskutuotinas. Šiuolaikinėje visuomenėje mirties bausmė laikoma beprasmišku žiaurumu, daugelyje šalių jos atsisakyta. Tačiau mirties bausmės panaikinimas tėra visuomenės vadovų nesąmoningumo įrodymas, bet ne gailestingumas žudikams <...> Jeigu žudikas nužudomas pagal religinį įstatymą, tai pagal karmos įstatymą jis atleidžiamas nuo pomirtinės bausmės. Bausmės bus labai veiksminga bauginimo priemonė. Būtų geriau, jei sentimentalūs individualios laisvės šalininkai piktintųsi tuo, kad, negailestingai palaikant teisėtumą bei tvarką, neatsižvelgiama į nusikaltėlio socialinę kilmę bei aplinką (p. 176–177).
Harikeša Swami. Varnašramos manifestas. Praktinis visuomenės reorganizavimo vadovas. Jekaterinburgas. Citatų puslapiai skliaustuose yra pateikiami pagal P. Činilino išverstą vokiškąjį leidimą: Harikesa Swami. Varnasrama: Manifest der sozialen Vernunft. New York, Los Angeles, Vaduz, Bombey, 1981.
Harikesa Swami. Varnasrama Manifesto for Social Sanity. Edited by Devamrita Swami. 1981. Bhaktivedanta Book Trust. ISBN 0-89213-042-3.
Harikesa Swami. Varnasrama Manifesto for Social Sanity. Bhaktivedanta Book Trust; First edition (Nov 1990). ISBN-10: 0892130423. ISBN-13: 978-0892130429

Ekstatinė meilė Krišnai

Ekstatinė meilė Krišnai – aukščiausia dvasinė pakopa Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijoje (ISKCON).
Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos įkūrėjas A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda išvardijo aštuonis ekstatinės meilės Krišnai požymius.

https://www.vedabase.com/en/nod/28
Yra aštuoni egzistencines ekstatinės meilės požymiai:
 1. sustingimas,
 2. prakaitavimas,
 3. pasišiaušę plaukai,
 4. trūkinėjantis balsas,
 5. kūno drebulys,
 6. kūno spalvos pasikeitimas,
 7. ašarojimas,
 8. gilus sukrėtimo jausmas.
There are eight symptoms of existential ecstatic love: becoming stunned, perspiring, standing of the hairs on the body, faltering of the voice, trembling of the body, changing of bodily colors, shedding of tears and devastation.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. The Nectar of Devotion. Chapter 28: Existential Ecstatic Love
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Atsidavimo nektaras. Minskas: Bhaktivedanta Book Trust, 1991, 195-202 p. ISBN 5-7122-0009-0

https://www.vedabase.com/en/nod/27
Fiziniai požymiai, kuriais pasireiškia ekstatine meile, vadinami anubhava. Štai konkretūs anubhavos pavyzdžiai:
 1. šokimas,
 2. ritinėjimasis žeme,
 3. labai garsus dainavimas,
 4. rąžymasis,
 5. garsūs šūksmai,
 6 žiovulys,
 7 sunkus kvėpavimas,
 8. aplinkinių ignoravimas,
 9. seilių skyrimasis,
 10. pamišėliškas juokas,
 11. galvos sukiojimas,
 12. raugėjimas.
Kai ekstatinė meilė ypač suintensyvėja ir pasireiškia visi šie fiziniai požymiai, žmogus pajunta transcendentinį atsipalaidavimą. Anubhavos požymiai skiriami į dvi grupes: šitą ir ksepaną. Viena požymių grupė, kuriai priklauso žiovulys, vadinama šita, o kita grupė, kuriai priklauso šokimas, — ksepana.
<...>
Pasitaiko, kad, kaip reakcija į ekstatinę meilę Krsnai, virpa visas kūnas ir kraujuoja kuri nors kūno dalis, tačiau tokie požymiai labai reti, todėl Šrila Rūpa Gosvāmī smulkiau jų neaptarinėja.
These symptoms are divided into two parts: one is called śīta, and the other is called kṣepaṇa. When there is yawning, the symptoms are called śīta, and when there is dancing they are called kṣepaṇa.
Dancing <...>,
Rolling on the Ground <...>,
Singing Loudly <...>,
Crying Loudly <...>,
Yawning <...>,
Breathing Heavily <...>,
Neglecting the Presence of Others <...>,
Drooling <...>,
Belching <...>.
Sometimes trembling of the whole body and hemorrhaging from some part of the body are also manifested in response to ecstatic love for Kṛṣṇa, but such symptoms are very rare, and therefore Śrīla Rūpa Gosvāmī does not discuss any further on this point.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. The Nectar of Devotion. Chapter 27: Symptoms of Ecstatic Love
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Atsidavimo nektaras. Minskas: Bhaktivedanta Book Trust, 1991, 191-193 p. ISBN 5-7122-0009-0

Gaudija-vaišnavizmo įkūrėjas Čaitanja Mahaprabhu (Chaitanya Mahaprabhu) savo regėjimuose bendraudavo su Krišna ir patirdavo visus ekstatinės meilės Krišnai požymius.

https://www.vedabase.com/en/cc/antya/14
CC Antya 14.68: Jie vos nenumirė kai jie pamatė Šri Čaitanją Mahaprabhą su pilna burna apsiputojusių seilių ir Jo akys buvo išvirtusios aukštyn. <...>
CC Antya 14.98: Kai Svarūpa Damodara ir kiti mokiniai atvyko į vietą ir pamatė Šri Čaitanjos Mahaprabhos būseną, jie pradėjo verkti.
CC Antya 14.99: Visos aštuonios transcendentinės transformacijos rūšys buvo matomos Viešpaties kūne. Visi mokiniai buvo nustebę ir priblokšti matydami tokį vaizdą.
CC Antya 14.68: They almost died when they saw Śrī Caitanya Mahāprabhu with His mouth full of saliva and foam and His eyes turned upward.
<...>
CC Antya 14.98: When Svarūpa Dāmodara and the other devotees reached the spot and saw the condition of Śrī Caitanya Mahāprabhu, they began to cry.
CC Antya 14.99: All eight kinds of transcendental transformations were visible in the Lord's body. All the devotees were struck with wonder to see such a sight.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrī Caitanya Caritāmṛta. Chapter 14: Lord Śrī Caitanya Mahāprabhu's Feelings of Separation from Kṛṣṇa

https://www.vedabase.com/en/cc/madhya/18
CC Madhya 18.159: Bevaikščiojant, Čaitanja Mahaprabhu, suprasdamas kad kiti pavargo, nuvedė juos po medžiu ir susodino.
CC Madhya 18.160: Šalia medžio buvo daugybė besiganančių karvių, ir Viešpatis labai džiaugėsi jas matydamas.
CC Madhya 18.161: Staiga piemuo pradėjo groti fleita, ir tučtuojau iškart Viešpatį ištiko ekstatinės meilės būsena.
CC Madhya 18.162: Prisipildęs ekstatinės meilės, Viešpatis nukrito ant žemės be sąmonės. Jam iš burnos pradėjo virsti putos, ir Jo kvėpavimas sustojo.
CC Madhya 18.159: While walking, Śrī Caitanya Mahāprabhu, understanding that the others were fatigued, took them all beneath a tree and sat down.
CC Madhya 18.160: There were many cows grazing near that tree, and the Lord was very pleased to see them.
CC Madhya 18.161: Suddenly a cowherd boy blew on his flute, and immediately the Lord was struck with ecstatic love.
CC Madhya 18.162: Filled with ecstatic love, the Lord fell to the ground unconscious. He foamed about the mouth, and His breathing stopped.
A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda. Śrī Caitanya Caritāmṛta. Chapter 18: Lord Sri Caitanya Mahaprabhu's Visit to Sri Vrindavana.

Ekstatinė meilė Krišnai pagal visus požymius (kvėpavimo sustojimas, putos iš burnos, sąmonės netekimas ir t. t.) atitinka epilepsijos priepuolio požymius.
Gaudija-vaišnavizmo įkūrėjo Čaitanjos Mahaprabhos pastoviai nuolatos patiriamos ekstatinės meilės Krišnai būsenos aprašymas ISKCON šventraščiuose pilnai atitinka audiosensityvinės epilepsijos (kuri yra refleksinės epilepsijos viena iš rūšių) diagnostinius kriterijus.

https://voices.yahoo.com/musicogenic-epilepsy-other-seizure-triggers-837061.html
Reflexive epilepsy is a form of epilepsy in which seizures are triggered by environmental stimuli. Musicogenic epilepsy, according to Dr. Acerkman if Temken Mercy Medical Center and Doctor Martha E. Banks, is just one of many forms of reflexive epilepsy in which a seizure is triggered by music or specific frequencies.
Sensitivity to music varies from patient to patient. Some are sensitive to a particular tone from a voice or instrument. Others are sensitive to a particular musical style or rhythm. Still others are sensitive to a range of noises such as a blowtorch or revving engine.
Musicogenic Epilepsy is relatively rare. Brain surgery last week at Long Island Jewish Medical Center to cure a woman with musicogenic epilepsy has raised awareness of the neurological condition. According to the Associated Press, 25 year-old Stacey Gayle's seizures were triggered by reggae and hip-hop artist Sean Paul's music. Following brain surgery, Gayle hasn't experienced another seizure, to date.
Reflexive seizures are difficult to identify, because often the stimuli is unknown. Although musicogenic epilepsy is not common, according to Doctor's Daly and Barry, Jr., the first case was reported in 1884. Dr. Acerkman and Banks study verified Daly and Berry's conclusion that both psychoacoustic and psychological factors play a role in inducing reflexive seizures. This means that in part musicogenic seizures are caused by certain noises and in part they are caused by negative associations with certain noises or music.
Additional indications which have been observed in patients with reflexive epilepsy include: déjà vu, hearing loss, twitching, loss of consciousness, head tilts, increased blood pressure, respiration changes, elevated temperature, incoherence, trembling of limbs, feeling of a need to grasp a thought that has just escaped their mind, and perspiration.
Reflexive epilepsy can be triggered by a number of things. In addition to musicogenic epilepsy, researchers have found reflexive epilepsy to be triggered by a tap on the shoulder, flashes of light, alcohol, temperature changes, exercise exhaustion, stress, and menstrual cycle or other hormonal changes. Insomnia, video games, insomnia and fatigue, and specific visual pattern have also been known to trigger epileptic seizures. Rarely, seizures may be triggered by thinking, eating, or soaking in water. <...>
Wendy Dawn, Yahoo Contributor Network. Jan 23, 2008
Musicogenic Epilepsy and Other Seizure Triggers.

Gyvenimas bendruomenėje

Gyvenimas bendruomenėje labai griežtai reglamentuotas, laisvalaikiui neskiriama nė minutės.
Ritualizuotame gyvenime išskiriami devyni pagrindiniai užsiėmimai:
1. pasakojimų apie Krišną klausymasis,
2. mantros kartojimas,
3. prisiminimas,
4. tarnavimas,
5. pamaldos,
6. malda,
7. paklusnumas,
8. draugystė su Krišna,
9. viso turimo turto atidavimas.

Per daug miegoti – tai labai blogai, todėl reikia keltis trečią valandą nakties arba pusę ketvirtos ryto (krišnaistai eina miegoti po dešimtos vakaro) ir iš karto pradėti ceremoniją. Reikia apeiti visus stabus, juos pažadinti, nuprausti, išvalyti jiems dantis, aprengti, pamaitinti. Stabus nuprausia – apiplauna pieno, rožių vandens ir karvės šlapimo mišiniu. Nuprausę stabus, krišnaitai išgeria šį vertingą nektarą, nes induizme karvė yra šventas gyvulys, ir visa, kas susiję su karve, taip pat yra šventa. Paskui skaitomos mantros pagal džapą malą (108 karolių vėrinį, panašų į rožančių). Tai užima ne mažiau kaip dvi valandas. Paskui visą valandą klausomasi medžiagos, parengtos vadovaujant Prabhupādai, ir pamokslo. Vėliau – darbas, o 9 valandą – pusryčiai. Tuo metu maistas jau būna paruoštas ir skirtas Krišnai. Po pusryčių prasideda pinigų rinkimo gatvėse darbas ir užsiėmimai, iš kurių pelnomi pinigai. Kelis kartus per dieną stabai valgydinami, o nakčiai guldomi miegoti. Krišnaistų požiūris į moteris yra prastas, nes moterys esančios ne tokios vertingos kaip vyrai. Jeigu jų elgesys ankstesniame gyvenime būtų buvęs deramas, jos būtų įsikūnijusios į vyro, o ne į moters kūną. Todėl moteris privalo visiškai paklusti vyrui. Paprastai moterys dirba patį purviniausią ir sunkiausią darbą. [1]


„Beždžionė ant pagalio“

Kai ISKCON įkūrėjas Prabhupāda turėdavo išmesti kokį nors adeptą iš ISKCON organizacijos dėl kokių nors labai blogų darbų, kaip pavyzdžiui pinigų išgrobstymo, tai Prabhupāda naudodavo indišką didaktinę alegoriją apie beždžionę ant pagalio. Prabhupāda tokiais atvejais sakydavo „tegu jis būna beždžione ant pagalio ir nebebus daugiau šio dalyko pas mus“.
Frazė „beždžionė ant pagalio“ kilo nuo žiauraus indų valstiečių papročio. Tam, kad atpratint beždžiones nuo bananų vogimo, valstiečiai pakabina užmuštą beždžionę ant pagalio šalimais bananų plantacijos lauko ir palieka beždžionės lavoną pūti ant pagalio. Kitos beždžionės matydamos kabančią negyvą beždžionę ant pagalio laikydavosi atokiau nuo bananų. Šią Prabhupādos mėgiamą frazę „beždžionė ant pagalio“ du amerikiečių žurnalistai John Hubner ir Lindsay Gruson panaudojo knygos pavadinime, kurioje jie aprašė ISKCON organizacijos pirmąjį 20-tį metų, skiriant pagrindinį dėmesį eilei dramatiškų nusikaltimų, kuriuos padarė krišnaitai. John Hubner ir Lindsay Gruson knygoje teigia, kad beždžione ant pagalio ISKCON organizacijai tapo buvęs organizacijos narys Steve Bryant, kuris demaskavo ISKCON organizacijos „korumpuotą vadovybę“. Buvęs ISKCON organizacijos narys Thomas Drescher užmušė Steve Byrant‘ą 1986 metais Los Andžele.

https://www.pdf-archive.com/2011/08/13/monkey-on-a-stick/monkey-on-a-stick.pdf
John Hubner and Lindsay Gruson. Monkey on a Stick: Murder, Madness and the Hare Krishnas. 1988. ISBN 0151620865

Vaikų seksualinis ir fizinis išnaudojimas ISKCON gurukulose

1980 metais pradėjo į viešumą plisti pasakojimai apie vaikų išnaudojimą ISKCON organizacijos uždarose mokyklose-internatuose (gurukulose), esančiose Indijoje ir Amerikoje, įvykių datos buvo pradedant nuo 1970-tujų metų vidurio ir vėliau.[11]
Štai berniuko, ilgą laiką gyvenusio ISKCON gurukulose, laiško citata:

Bandymas priminti gurukulos košmarus yra didžiausias žiaurumas paauglio atžvilgiu. Aš stengiuosi pamiršti visą siaubą, kurį mes patyrėme Dievo vardu: fizinį mušimą, psichologinį persekiojimą, nuolatinį prievartavimą... Mane išprievartavo tas pats mokytojas, kuris buvo išprievartavęs mano brolį Prancūzijoje, mano sesuo iš motinos pusės Dalase buvo verčiama gerti savo šlapimą, mano patėvis vežiojo gautus už narkotikų pardavimą pinigus iš Las Vegaso į Los Andželą. Mano motina buvo priversta ištekėti prieš savo valią. Mano jaunesniojo brolio guru buvo nužudytas pasaulinio sankirtano lyderio. Ir tu nori, kad aš visa tai tęsčiau? Arba gal tiesiog įtrauksi mane į neišvengiamų praradimų sąrašą?.. Iš tikrųjų, nors tu gal to ir nežinai, tokių kaip aš visame pasaulyje yra tūkstančiai.
The Voice of Second Generation. As it is. 1993 balandis-birželis. Nr. 002. p. 3

Kai kurios tokios istorijos buvo surinktos ir išspausdintos knygose, kaip kad pavyzdžiui Daniel Lutz knygoje “Mano Karma Mano Kaltė” (“My Karma My Fault”), Aleksandro Dvorkino knygoje “Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga” (“Сектоведение. Тоталитарные секты.”), ir t.t.
Danielius Lutz savo autobiografinėje knygoje “Mano Karma Mano Kaltė” teigia, kad gurukulose yra sulaužomi tūkstančių vaikų likimai, nes gurukulose vaikus užaugina kaip mauglius, neturinčius jokio išsilavinimo, ir viso to rezultatas yra tai, kad vaikai užauginti tokiose gurukulose negali pritapt prie visuomenės, nes neturi jokių profesinių ir socialinių įgūdžių.

https://news.iskcon.com/node/3259
“Aš neturėjau tinkamo išsilavinimo, neturėjau jokios profesijos, jokių įrankių kad patekti į "normalų" pasaulį. Labai sunku išgyventi po tokios traumos. Labai sunku rasti savo vietą pasaulyje, kai jautiesi išduotas dar ankstyvoje vaikystėje. Reikia labai daug laiko ir labai daug darbo tam, kad vėl sugrįžt gyvent atgal į savo kūną, protą ir jausmus ir kad suformuot nors kokius naujus santykius.”
“I had no proper education, no profession, no tools to enter the ‘normal’ world,” he says. “It’s extremely difficult to have an afterlife when you’ve been seriously traumatized. It’s very difficult to find your place in a world you perceive as having betrayed you since early childhood. It takes a long time, a lot of work, to begin to re-inhabit your body, mind and senses, or to form any new relationships.”
ISKCON News: New Gurukuli Memoir of Abuse a Powerful Reminder for Further Vigilance. 15 Nov 2010

ISKCON organizacija, nebepajėgdama toliau slėpti informaciją apie masiškai vykdomą vaikų išnaudojimą gurukolose, 1998 metais išleido sociologijos profesoriaus Jr. E. Burke Rochford atlikto tyrimo oficialią ataskaitą apie vaikų seksualinį ir fizinį išnaudojimą gurukulose 1972–1985 m. laikotarpiu. Ši ataskaita vadinosi „ISKCON Communications Journal“.[12] Ataskaitos išleidimo metu gurukulas buvo baigę maždaug 1500 vaikų.
Vaikai, kurie baigė ISKCON gurukulas, padavė ISKCON organizaciją į teismą reikalaudami kompensacijų už gurukulose patirtą seksualinę ir fizinę prievartą.
2000 metų pavasarį keturiasdešimties keturių buvusių gurukulų auklėtinių grupė pateikė Teksase 400 mln. dolerių ieškinį ISKCON organizacijai dėl moralinės ir materialinės žalos, patirtos jų suluošintoje vaikystėje. [13] [14]
2002 metais ISKCON organizacija įkūrė ombudsmeno organizaciją kaip atsaką į reikalavimą kad ISKCON organizacija būtų skaidri ir kad ISKCON nariai neštų atsakomybę.[15]
Vėliau ISKCON organizaciją padavė į teismą 95 žmonės kurie lankė gurukulas. Norėdami išvengti finansinių išlaidų kurios kiltų dėl bylinėjimosi, ISKCON centrai, kurie buvo įtraukti į kaltinimus, paskelbė Chapter 11 bankrotą.
2005 m. JAV teismas priteisė iš ISKCON organizacijos 9,5 mln. dolerių kompensacijos pareikalavusiems 542 asmenims. Kompensacijos suma vienam asmeniui siekė nuo 2500 $ iki 50000 $.
Išsigandusi ISKCON vadovybė įsteigė specialią instituciją pavadintą „ISKCON Central Office of Child Protection“, kuri turėjo rūpintis kad žinios apie vaikų išnaudojimą daugiau nebepasklistų į visuomenę.[16]
„ISKCON Central Office of Child Protection“ filialai buvo įkurti visame pasaulyje. Jų paskirtis buvo atsekti tikrus ar potencialius išnaudotojus, šviesti vaikus bei suaugusius apie vaikų išnaudojimą ir paskatinti vienas kito stebėjimą.[17]
Nuo 2006 metų liepos mėnesio tarp ISKCON narių cirkuliuoja peticija kviečianti laikytis „nulinės tolerancijos“ buvusių išnaudotojų atžvilgiu.


Problemos su visuomene

ISKCON turėjo daug didelių problemų su visuomene pradedant nuo 1970-tųjų metų, ypatingai dešimtmetyje po Prabhupādos mirties.[18]
1976 metais vyko teismas dėl kaltinimų „smegenų plovimu“ kuriame nepilnametė Robin George ir jos tėvai bylinėjosi iki pat Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo.
1983 metais Kalifornijoje teismas priteisė 32 mln. dolerių atlyginti žalą dėl neteisėto įkalinimo ir kitų neteisėtų veiksmų. Vėliau, 1993 metais, suma buvo sumažinta iki 485 tūkstančių dolerių.[19]
Taip pat prieš ISKCON bylinėjosi kai kurie anti-kultiniai judėjimai.[20][21][22]
Taip pat ISKCON judėjimas buvo kaltinamas dėl žmogžudysčių ir apgavysčių, kaip kad pavyzdžiui guru Kirtanananda Swami buvo nuteistas kalėti 20-čiai metų.[23]



Šaltiniai

1. Aleksandras Dvorkinas. Sektos. Totalitarinių sektų apžvalga. Lietuvos Blaivybės Fondas, 1990, 288-289 p. ISBN 5-88213-050-6.
https://www.blaivus.org/UserFiles/blaivi_karta/11.1.%20Bendroji%20informacija%20ir%20dokumentai%20lietuvi%C5%B3%20kalba/133dvorkin.pdf

2. Linda Rhodes. Challenge of the Cults and New Religions, The. Grand Rapids, Mich: Zondervan. 2001. p. 178. ISBN 0-310-23217-1

3. Oriental Institute, Maharaja Sayajirao University of Baroda. 1940. Gaekwad Oriental Series, Issue 86, p.7

4. Гаудиа Вайшнавизм - не ведическая традиция?
https://upanishada.ru/vaidika.htm

5. Памятка начинающего кришнаита, или немного фактов об ИСККОН
https://upanishada.ru/pamyatka_krishnaita.htm

6. Mayrhofer M. Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen — Bd. II — Heidelberg, 1996. — S. 449.

7. Mayrhofer M. Kurzgefasstes etymologisches Wörterbuch des Altindischen — Bd. III — Heidelberg, 1964. — S. 54.

8. Suicide in Asia and the Near East, University of California Press, February 1984, p. 211. ISBN-10: 0520048113, ISBN-13: 978-0520048119

9. At the Three Rivers. Time, February 23, 1948
https://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,798222,00.html

10. Child Abuse in the Hare Krishna Movement: 1971–1986. 1 June 1998
https://content.iskcon.com/icj/6_1/6_1rochford.html

11. An article in ISKCON Communications Journal. 1 June 1998
https://content.iskcon.com/icj/6_1/

13. „Krišnos Sąmonės Organizacijos“ aukos apskundė sektą teismui. Prozrenije, 2000, Nr. 2(5)

14. Жертвы «Общества сознания Кришны» подали в суд на секту. 2000-12-15.
https://iriney.ru/psevdoindutstskie/krishnaityi/arxiv-soobshhenij-o-krishnaitax/zhertvyi-%C2%ABobshhestva-soznaniya-krishnyi%C2%BB-podali-v-sud-na-sektu.html

15. ISKCON Resolve
https://www.iskconresolve.com

16. Press Release: Courts Confirm Hare Krishna Chapter 11 Reorganization – Religious Society Apologizes to Victims of Child Abuse.
https://www.iskcon.com/press/index.htm

17. Child Protection Office. 26 January 2008
https://www.childprotectionoffice.org/teams.html

18. The Perils of Succession: Heresies of Authority and Continuity In the Hare Krishna Movement
https://content.iskcon.com/icj/5_1/5_1perils.html

19. Krishna Group Loses Brainwashing Lawsuit. New York Times. June 18, 1983. New York Times. 18 June 1983
https://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9402E0DE123BF93BA25755C0A965948260

20. Social Compass. Knott, K. In Every Town and Village: Adaptive Strategies in the Communication of Krishna Consciousness in the UK, the First Thirty Years. 2000. Volume 47. Issue 2. Page 153

21. Larry Shinn. The Maturation of the Hare Krishnas in America
https://content.iskcon.com/icj/2_1/shinn.html

22. Sociological Quarterly. Berg, T.V, Kniss, F. ISKCON and immigrants: The Rise, Decline, and Rise Again of a New Religious Movement. Volume 49. Issue 1. Pages 79–104

23. Chicago Tribune. Ex-Hare Krishna leader gets 30 years for fraud. Page 21. 21 June 1991
https://pqasb.pqarchiver.com/chicagotribune/access/24745467.html?dids=24745467:24745467&FMT=ABS&FMTS=ABS:FT&type=current&date=Jun+21%2C+1991&author=&pub=Chicago+Tribune+(pre-1997+Fulltext)&desc=Ex-Hare+Krishna+leader+gets+30+years+for+fraud&pqatl=google