• Klausimas #1: Religiniai/dvasiniai reiškiniai pagal apibrėžimą nėra mokslinio tyrinėjimo objektas.
  
• Klausimas #2: Visa ta erezija „mediumizmas, psichografija, virgulės, telepatija, bendravimas su dievais/angelais/demonais ir t.t.“ – tai tėra tiktais šarlatanų prasimanymai.
  
• Klausimas #3: Vikipedija (angl. Wikipedia) yra nepatikimas informacijos šaltinis. Nuorodos į Vikipediją negali būti laikomos rimtu šaltiniu.
  
• Klausimas #4: Kame yra Neuroklasterinio Smegenų Modelio mokslinis naujumas?
  
• Klausimas #5: Toks ir toks autoritetingas mokslininkas X nepripažįsta Neuroklasterinio Smegenų Modelio.
  
• Klausimas #6: Kodėl Neuroklasterinis Smegenų Modelis nebuvo publikuotas autoritetinguose recenzuojamuose žurnaluose?
  
• Klausimas #7: Sprendžiant pagal rašybos/gramatinių klaidų skaičių ir panašius niuansus, akivaizdu, kad tai yra pseudomokslinė nesąmonė.
  
• Klausimas #8: Neradau informacijos apie Neuroklasterinio Smegenų Modelio autorius. Kur galiu apie tai perskaityti? Kokia yra jų kvalifikacija?
  
• Klausimas #9: ... Pratęsimas bus vėliau ... Tekstas ruošiamas ...
  

Klausimas #1: Religiniai/dvasiniai reiškiniai pagal apibrėžimą nėra mokslinio tyrinėjimo objektas.

Religiniai/dvasiniai potyriai – tai smegenų veiklos rezultatas religinio adepto smegenyse.
Smegenų veikla yra mokslo tyrinėjimo objektas.
Smegenų veikla gali būti moksliškai ištirta.
O tai reiškia, kad religiniai/dvasiniai potyriai gali būti ištirti ir turi būti ištirti panaudojant mokslinius metodus.
Neuroklasterinis Smegenų Modelis būtent tai ir daro – Neuroklasterinis Smegenų Modelis moksliniais metodais tyrinėja religinius/dvasinius reiškinius.


Klausimas #2: Visa ta erezija „mediumizmas, psichografija, virgulės, telepatija, bendravimas su dievais/angelais/demonais ir t.t.“ – tai tėra tiktais šarlatanų prasimanymai.

Suformuluokime paprastą klausimą: ar galite paaiškinti, kokia yra šių prasimanymų priežastis? Ar galite paaiškinti iš kur ir kodėl atsiranda šie prasimanymai? Ar galite paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių tiki šiais prasimanymais?
Neuroklasterinis Smegenų Modelis kaip tik ir paaiškina, kokia yra šių prasimanymų priežastis, iš kur ir kodėl atsiranda šie prasimanymai ir kodėl tiek daug žmonių tiki šiais prasimanymais.

Priminsime, kad dauguma religinės paskirties architektūrinių statinių yra pastatyti tose vietose, kuriose (šios religijos) keletas adeptų matė haliucinacinius regėjimus.
Pavyzdžiui, krikščionys stato koplyčias/bažnyčias/kryžius/ir t.t. tose vietose, kuriose koks nors krikščionis regėjo Jėzų/Mergelę Mariją/t.t.
Lygiai tokia pati situacija yra hinduizme ir kitose religijose.
Visi grožinė literatūra, tapyba ir kiti menai yra tiesiog persunkti religiniais siužetais, kurie remiasi haliucinaciniais regėjimais.
Haliucinaciniai regėjimai vaidina labai svarbią rolę žmonių visuomenėje.

Neuroklasterinis Smegenų Modelis būtent ir paaiškina iš kur, kaip ir kodėl atsiranda haliucinaciniai regėjimai, kokiems dėsniams paklusta haliucinaciniai regėjimai, ir kokiu būdu galima valdyti šį procesą.
Pateiksime praktinį pavyzdį apie naminukus (bildukus).
Suformuluokime paprastą klausimą: ar galite paaiškinti, kokia yra prasimanymų apie naminukus priežastis? Ar galite paaiškinti iš kur ir kodėl atsiranda prasimanymai apie naminukus? Ar galite paaiškinti, kodėl tiek daug žmonių tiki prasimanymais apie naminukus?
Neuroklasterinis Smegenų Modelis kaip tik ir paaiškina, kokia prasimanymų apie naminukus priežastis, iš kur ir kodėl atsiranda prasimanymai apie naminukus ir kodėl tiek daug žmonių tiki prasimanymais apie naminukus.

Klausimas #3: Vikipedija (angl. Wikipedia) yra nepatikimas informacijos šaltinis. Nuorodos į Vikipediją negali būti laikomos rimtu šaltiniu.

Vikipedija yra geras atspirties taškas pradiniam susipažinimui su norima tema.
Žmonėms, kurie nėra ekspertai reikiamoje temoje, Vikipedija yra geras atspirties taškas.
Vikipedijos straipsniuose, kaip taisyklė, yra pateikiamos nuorodos į profesionalesnius šaltinius, todėl Jūs galite eiti ir skaityti šiuos šaltinius, arba Jūs galite patys susirasti profesionalius šaltinius.

Bet kokiu atveju, ištraukos iš Vikipedijos straipsnių yra pateiktos tiktais kaip papildoma medžiaga skaitymui; o jeigu Jūs jau esate ekspertas reikiamose temose, tai tiesiog galite praleisti šiuos Vikipedijos straipsnius.

Dar viena svarbi priežastis naudot Vikipediją yra tai, kad Vikipedija yra nemokamas atviras informacijos šaltinis, o tai reiškia, kad skaitytojas turi paprastą ir nemokamą priėjimą prie Vikipedijos, skirtingai nuo kitų šaltinių, kuriuos dažniausiai yra sunku surasti ir kurie yra sunkiai prieinami.
Atkreipsime dėmesį, kad Vikipedijos bendra kokybė nuolatos gerėja, tačiau kai kurių konkrečių Vikipedijos straipsnių kokybė gali labai pablogėti arba tie straipsniai gali būti išvis ištrinti iš Vikipedijos. Šitaip nutinka su straipsniais, kurie prieštarauja Vikipedijos savininkų pasaulėžiūrai ir tikėjimo dogmoms. Todėl, jeigu Vikipedijoje rasite geros informacijos, tai mes rekomenduojame tą informaciją išsaugoti į rezervinę archyvo kopiją, kadangi kai kitą kartą ateisite į Vikipediją, tai nėra jokios garantijos, kad galėsite rasti šią informaciją – ji gali būti nepataisomai sudarkyta arba gali būti išvis ištrinta iš Vikipedijos.

Klausimas #4: Kame yra Neuroklasterinio Smegenų Modelio mokslinis naujumas?

Neuroklasterinio Smegenų Modelio mokslinis naujumas išvardintas punktuose žemiau.

1) Anksčiau įvairūs religiniai ir okultiniai reiškiniai buvo laikomi visiškai skirtingais reiškiniais, kurie tarpusavyje neturi nieko bendro. Jei kas nors ir imdavosi nagrinėti kokį nors religinį-okultinį reiškinį, ir jeigu jis ir sugalvodavo šio konkretaus reiškinio kokį nors paaiškinimą, tai šis paaiškinimas tikdavo tiktais šiam vienam konkrečiam reiškiniui, tačiau netikdavo kitų religinių-okultinių reiškinių paaiškinimui. Kaip kad pavyzdžiui, telepatiją bandė paaiškinti tuo, kad atseit kažkokios tai paslaptingos bangos per erdvę perduoda informaciją iš vieno žmogaus smegenų į kito žmogaus smegenis. Tačiau ar šios paslaptingos telepatinės bangos ar gali paaiškinti lunatizmą? Deja ne, niekaip negali. O ar gali šios paslaptingos telepatinės bangos paaiškinti naminukus/bildukus? Deja ne, niekaip negali. Visi šie reiškiniai buvo laikomi visiškai skirtingais reiškiniais, kurie tarpusavyje neturi nieko bendro.
Neuroklasterinio Smegenų Modelio mokslinis naujumas yra tame, kad Neuroklasterinis Smegenų Modelis gali paaiškinti visus religinius ir okultinius reiškinius vienu vieningu veikimo mechanizmu – (smegenyse esančių) autonominių neuroklasterių veikla. Neuroklasterinis Smegenų Modelis parodo, kad visi šie atseit skirtingi religiniai/okultiniai reiškiniai iš tikrųjų tėra tiktais vieno ir to paties veikimo mechanizmo skirtingos manifestacijos (pasireiškimai). Niekas anksčiau negalėjo to padaryti, pirmą kartą tą padarė tiktais Neuroklasterinis Smegenų Modelis. Kaip kad, pavyzdžiui, niekas anksčiau negalėjo parodyti, kad ir sapnų personažai, ir „balsai galvoje“ (arba „dvasios“) – abudu turi tą patį veikimo mechanizmą.
Iš schemų apačioje aiškiai matosi, kad, priklausomai nuo autonominio neuroklasterio dydžio ir lokalizacijos, šio autonominio neuroklasterio veikla pasireikš kaip (atseit) „visiškai skirtingi“ religiniai-okultiniai reiškiniai, tokie kaip „balsai galvoje“, lunatizmas, disociacinis asmenybės sutrikimas, mediumizmas, psichografija, telepatija ir t.t.

Supaprastinta schema: pagrindinės asmenybės ir autonominių neuroklasterių valdomos smegenų zonos.

Supaprastinta schema: pagrindinės asmenybės ir autonominių neuroklasterių valdomos smegenų zonos.

2) Neuroklasterinis Smegenų Modelis nagrinėja ir paaiškina tokius reiškinius, kurių mokslas iki šiol nenagrinėjo arba netgi išvis neigė jų egzistavimą.
Kaip kad pavyzdžiui, mokslas apskritai neigė telepatijos egzistavimą, tačiau Neuroklasterinis Smegenų Modelis lengvai paaiškina telepatijos veikimo mechanizmą, ir netgi paaiškina, kokias sąlygas reikia išpildyti, kad taip vadinamasis „telepatinis ryšys“ veiktų arba neveiktų.
Arba paimkime kitą pavyzdį – lunatizmą. Paimkite psichiatrijos vadovėlius ir atidžiai perskaitykite kas juose yra parašyta apie lunatizmą. Ir jūs patys pamatysite, kad psichiatrai neturi nei mažiausio supratimo koks yra lunatizmo veikimo mechanizmas. Psichiatrai paprasčiausiai surinko ir apdorojo statistinius duomenis ir paskelbė, kad tikimybė paveldėti lunatizmą iš tėvų yra tokia ir tokia. Ir tuo psichiatrų visos žinios apie lunatizmą ir teapsiriboja, kitaip sakant, tai akmens amžiaus lygis.
Nueikite į biblioteką ir pabandykite surasti bent vieną mokslinę knygą, kurioje būtų išsamiai paaiškintas veikimo mechanizmas tokių reiškinių kaip disociacinis asmenybės sutrikimas (daugialypės asmenybės sutrikimas), lunatizmas, hipnozė, mediumizmas, psichografija, telepatija, bendravimas su dievais, angelais demonais ir t.t.
Pabandykite surasti tokią mokslinę knygą, ir Jūs pats įsitikinsite, kad tokios knygos nėra.
Tuo tarpu Neuroklasterinis Smegenų Modelis paaiškina visus šiuos religinius ir okultinius reiškinius.


3) Neuroklasterinis Smegenų Modelis parodo kelią kokiu būdu galima valdyti religinius/okultinius reiškinius.
Pavyzdžiui, iš Neuroklasterinio Smegenų Modelio išplaukia išvada, kad neįmanoma išvaryti „demoniškų dvasių“ naudojant „šventą vandenį“ arba atliekant kitas egzorcizmo procedūras.
Biblijoje Jėzus paaiškino kodėl yra toks didelis procentas nesėkmingų egzorcizmo seansų, kurios vykdo krikščionių bažnyčia – Jėzus labai aiškiai pasakė, kad netgi pats Jėzus nėra pajėgus išvaryt demonus iki galo, visam laikui, negrįžtamai, ir kad išvarytieji demonai visada sugrįžta atgal pas žmogų. Apačioje yra pateikti paties Jėzaus žodžiai, kuriuose Jėzus tvirtina, kad po išvarymo demonai sugrįžta ir „paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma“.

Iš Neuroklasterinio Smegenų Modelio smegenų išplaukia, kad išvaryti „demoniškas dvasias“ galima tiktais panaudojus fizinį poveikį smegenų neuronams (pavyzdžiui, pašalinant smegenų sritis, kurios generuoja „demonišką dvasią“, arba sukuriant naujus papildomus ryšio kanalus tarp smegenų modulių ir t.t.).

4) Neuroklasterinio Smegenų Modelio sėkmingumo priežastis yra labai paprasta – Neuroklasterinis Smegenų Modelis naudoja naujausias žinias iš visų tiksliųjų mokslų šakų.
O dabar pažvelkime atidžiau – o kuo gi užsiima psichiatrai, ir kodėl psichiatrai iki šiolei niekaip negali suprasti veikimo mechanizmo tokių reiškinių kaip disociacinis asmenybės sutrikimas (daugialypės asmenybės sutrikimas), lunatizmas, hipnozė, mediumizmas, psichografija, telepatija, bendravimas su dievais, angelais, demonais ir t.t.

Žiūrėkite video lekciją pradedant nuo 5 minučių 0 sekundžių:

Citata iš video lekcijos „The most important lesson from 83,000 brain scans“:
„Ar žinojote, kad psichiatrai yra vieninteliai medicinos specialistai, kurie praktiškai niekada nežiūri į organą, kurį jie gydo. Tiesiog pagalvokite apie tai. Kardiologai žiūri į organą, kurį jie gydo, neurologai žiūri, ortopedai gydytojai žiūri, beveik visi kiti medicinos specialistai žiūri į organą, kurį jie gydo, tačiau psichiatrai išvis nežiūri ir tiesiog spėlioja (diagnozę).“
(angl. Citata: „Did you know that psychiatrics are the only medical specialists that virtually never look at the organ they treat. Think about it. Cardiologists look, neurologists look, orthopedic doctors look, virtually every other medical specialties look, psychiatrists guess.“)

Šioje nuorodoje yra pateikta daugiau filmų apie psichiatriją.

„Daugialypės asmenybės sutrikimas“ – tai vienas iš prieštaringiausių disociacinių sutrikimų psichiatrijoje ir vienas iš prieštaringiausių psichikos sutrikimų, išvardintų Amerikos psichiatrų asociacijos (APA) išleistame „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove DSM-5“. Psichiatrijoje nėra aiškaus sutarimo dėl „daugialypės asmenybės sutrikimo“ ir dėl jo gydymo metodų. 1994 metais Amerikos psichiatrų asociacija (APA) šį sutrikimą neteisingai pervadino į „disociacinį asmenybės sutrikimą“. Tai aiškiai parodo, kad šiandieninė psichiatrija neturi nei mažiausio supratimo apie „daugialypės asmenybės sutrikimo“ veikimo mechanizmus. Psichiatrai sutaria tik dėl vienintelio dalyko – kad egzistuoja tokie pacientai, pas kuriuos asmenybės persijunginėja panašiai kaip televizijos kanalai televizoriuje. Tačiau psichiatrijoje nėra jokių modelių, paaiškinančių „daugialypės asmenybės sutrikimą“, ir nėra jokio supratimo apie šio sutrikimo veikimo mechanizmus.
Priežastis tam yra labai paprasta. Kadangi smegenys yra masiškai paralelinė skaičiavimo mašina (t.y. paralelinis kompiuteris), tai norint suprasti smegenų veiklą, yra būtinos informatikos/elektronikos žinios apie (masiškai paralelines) skaičiavimo mašinas. Tačiau didžioji dauguma psichologų/psichiatrų neturi netgi pačių elementariausių žinių iš informatikos/elektronikos srities, o tai reiškia, kad jie neturi reikiamų žinių, įgalinančių suprast smegenų veiklą, tokių žmonių išvados apie smegenis yra elementariai nekompetentingos.


Klausimas #5: Toks ir toks autoritetingas mokslininkas X nepripažįsta Neuroklasterinio Smegenų Modelio.

Neužbaigtus grubius Neuroklasterinio Smegenų Modelio prototipus sukūrė ir aprašė štai tokie autoritetingi tyrinėtojai: Nobelio premijos laureatas Rodžeris Volkotas Speris (angl. Roger Wolcott Sperry), Karlas Gustavas Jungas (vok. Carl Gustav Jung), Marvinas Minskis (angl. Marvin Minsky), Maiklas S. Gazaniga (angl. Michael S. Gazzaniga), Džiulianas Džeinsas (angl. Julian Jaynes), Danielius Denetas (angl. Daniel Dennett), Robertas Ornšteinas (angl. Robert Evan Ornstein), Michio Kaku (angl. Michio Kaku), Tomas R. Bleiksly (angl. Thomas R. Blakeslee) ir t.t.
Apie Neuroklasterinio Smegenų Modelio istoriją daugiau galite perskaityti šioje nuorodoje.

Norint suprasti Neuroklasterinį Smegenų Modelį, reikia turėti žinias iš keletos mokslo sričių.
Smegenys yra masiškai lygiagretus elektrocheminis hibridinis-analoginis-skaitmeninis kompiuteris, todėl norint suprasti smegenų veiklą, yra būtinos žinios apie (masiškai paralelines) skaičiavimo mašinas.
Prerekvizitai (reikalingosios žinios), kurie yra reikalingi norint suprasti Neuroklasterinį Smegenų Modelį: analoginiai kompiuteriai, neelektroniniai kompiuteriai, masiškai lygiagretusis skaičiavimas, neuromokslas ir t.t.
Tačiau didžioji dauguma „autoritetingų“ mokslininkų (kaip kad pavyzdžiui, didžioji dauguma „autoritetingų“ psichologų/psichiatrų) neturi netgi pačių elementariausių žinių šiose mokslinėse srityse, o tai reiškia, kad jie neturi reikiamų žinių, įgalinančių suprasti smegenų veiklą, ir tokių žmonių išvados apie smegenis yra tiesiog nekompetentingos.

Priminsime, kad „apeliavimas į autoritetą“ (t.y. apeliavimas į „autoritetingą mokslininką“) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginės argumentacijos klaidų.
„Apeliavimas į autoritetą“ nėra mokslinis argumentas; „apeliavimas į autoritetą – tai loginės argumentacijos klaida.
„Apeliavimas į autoritetą“ – tai diagnostinis kriterijus, leidžiantis atpažinti religinį adeptą.

Detaliau skaitykite straipsnyje „Apeliavimas į autoritetą – tai loginės argumentacijos klaida“.

Įdomu tai, kad istorijoje yra šimtai pavyzdžių, kai religiniai adeptai, mimikruojantys atseit esantys „autoritetingais mokslininkais“, tikrus mokslininkus užvadindavo „bepročiais“.
Vienas iš tokių klasikinių pavyzdžių yra Ignaz‘as Philipp‘as Semmelweis‘as, kuris pasiūlė plauti rankas prieš atliekant medicinines operacijas.
Autoritetingi medicinos profesoriai/chirurgai/t.t. vienbalsiai nusprendė Ignaz‘ą Philipp‘ą Semmelweis‘ą uždaryti į beprotnamį į už jo „beprotiškas“ idėjas. Ignaz‘as Philipp‘as Semmelweis‘as mirė uždarytas beprotnamyje.

Moksle vienintelis būdas patvirtinti arba paneigti teoriją/modelį – tai atlikti eksperimentus ir patikrinti, ar modelio/teorijos prognozės pasitvirtina ar ne. Kitokio metodo moksle nėra. Visokie filosofiniai-teoriniai svaičiojimai neturi jokios vertės. Moksle viską apsprendžia tiktais eksperimentas.

Skirtumas tarp mokslininko ir religinio adepto yra štai toks:
1) Mokslininkas atlieka eksperimentą ir tikrina, ar modelio/teorijos prognozės pasitvirtino ar ne, ir tada, remdamasis eksperimentų rezultatais, mokslininkas daro išvadas.
2) Religinis adeptas sako: „Aš neatlikau eksperimento, aš nesiruošiu daryti eksperimento, aš aklai tikiu savo religinėmis dogmomis, nepaisant įrodymų; aš net nepažvelgsiu į įrodymus, man yra neįdomūs įrodymai, aš aklai tikiu savo religinėmis dogmomis, nepriklausomai nuo to, kokie yra įrodymai“.

Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie tai, kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo, skaitykite straipsnį „Kas yra mokslas ir kas nėra mokslu?“.

Neuroklasterinis Smegenų Modelis yra griežtai mokslinis modelis, todėl, jeigu Jūs norite patikrinti, ar šis modelis yra teisingas, ar ne – tai viskas, ką Jums tereikia padaryti, tai atlikti eksperimentus, kurie yra aprašyti Neuroklasterinio Smegenų Modelio aprašyme.
Neuroklasterinis Smegenų Modelis buvo sukurtas išanalizavus ir apdorojus didelį kiekį duomenų, gautų iš eksperimentų, kurie buvo atlikti su statistiškai didele imtimi žmonių.
Jeigu Jums kyla nors mažiausios abejonės dėl Neuroklasterinio Smegenų Modelio, tai viskas, ką Jums tereikia padaryti, tai atlikti eksperimentus, kurie yra aprašyti Neuroklasterinio Smegenų Modelio aprašyme.
Jeigu Jūs neatlikote reikiamų eksperimentų, jeigu Jūs neturite eksperimentinių rezultatų, tai tuomet Jūs neturite mokslinės kvalifikacijos, įgalinančios nuspręsti apie Neuroklasterinį Smegenų Modelį, ir Jūsų sprendimas remiasi vien tiktais tikėjimu religinėmis dogmomis.
Eksperimentai yra labai paprasti, ir kiekvienas norintis gali atlikti šiuos eksperimentus.

Klausimas #6: Kodėl Neuroklasterinis Smegenų Modelis nebuvo publikuotas autoritetinguose recenzuojamuose žurnaluose?

Yra tūkstančiai mokslininkų, kurie daro realų mokslą, nesiskelbdami recenzuojamuose žurnaluose – tai mokslininkai, kurie dirba slaptuose kariniuose projektuose, slaptose vyriausybinėse organizacijose, komercinėse įmonėse ir taip toliau.

Kitaip sakant, tai mokslininkai, kurių atlyginimas nepriklauso nuo reikalavimo turėti publikacijas „recenzuojamuose žurnaluose“.
Priminsime, kad akademinėse institucijose dirbančių mokslininkų darbo užmokestis gyvybiškai priklauso nuo taip vadinamojo „citavimo indekso“ (t.y. nuo publikacijų skaičiaus „recenzuojamuose žurnaluose“).
Šie mokslininkai, dirbantys akademinėse institucijose, neturi kito pasirinkimo, kaip tik dalyvauti naudingos veiklos imitacijoje – jie yra priversti publikuotis vadinamuosiuose „recenzuojamuose žurnaluose“. Šių mokslininkų atlyginimas gyvybiškai priklauso nuo publikacijų turėjimo vadinamuosiuose „recenzuojamuose žurnaluose“.
Tačiau mokslininkai, kurių atlyginimas nepriklauso nuo vadinamojo „citavimo indekso“, neturi jokio poreikio užsiimti naudingos veiklos imitacija – jie neturi jokio poreikio publikuotis vadinamuosiuose „recenzuojamuose žurnaluose“.

Pažvelkime atidžiau, kaip naudingos veiklos imitacija atrodo praktikoje.
Pažvelkime atidžiau, kiek vertingi yra šie „autoritetingi recenzuojami žurnalai“.

Psichologų „mokslinių“ darbų mokslinis patikrinimas atskleidė, kad ne mažiau kaip 80 procentų psichologų „mokslinių“ darbų yra falsifikatai ir pseudomoksliniai paistalai.
Štai tokie vat „autoritetingi mokslininkai“ yra psichologijoje, ir štai toks vat „mokslas“ yra ta psichologija.

Dar vienas pavyzdys apie „recenzuojamų žurnalų“ vertingumą.

Dar vienas pavyzdys apie „recenzuojamų žurnalų“ vertingumą.

Dar vienas pavyzdys apie „recenzuojamų žurnalų“ vertingumą.

Priminsime, kad „apeliavimas į autoritetą“ (t.y. apeliavimas į „autoritetingą recenzuojamą žurnalą“) yra viena iš dažniausiai pasitaikančių loginės argumentacijos klaidų.

Religinius adeptus yra labai lengva atpažinti pagal šiuos diagnostinius kriterijus:
1) kaip argumentą jie naudoja „apeliavimą į autoritetą“;
2) jie negali pateikti mokslinių apibrėžimų terminams, kuriuos jie naudoja savo tekstuose, o vietoj mokslinių apibrėžimų jie pateikia šizoterinius paistalus;
3) jie negali pateikti jokių mokslinių argumentų, todėl vietoj mokslinių argumentų jie naudoja visokias biurokratines niekšybes (rašo skundus, balsuoja „prieš“ per apklausas/reitingus ir t.t.).
4) ir taip toliau.

„Apeliavimas į autoritetą“ nėra mokslinis argumentas; „apeliavimas į autoritetą – tai loginės argumentacijos klaida.
„Apeliavimas į autoritetą“ – tai diagnostinis kriterijus, leidžiantis atpažinti religinį adeptą.

Detaliau skaitykite straipsnyje „Apeliavimas į autoritetą – tai loginės argumentacijos klaida“.

Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie tai, kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo, skaitykite straipsnį „Kas yra mokslas ir kas nėra mokslu?“.

Dar viena labai svarbi priežastis nepublikuoti Neuroklasterinio Smegenų Modelio vadinamuosiuose „recenzuojamuose žurnaluose“ yra tai, kad po straipsnio publikacijos „recenzuojamame žurnale“, šis straipsnis patampa praktiškai nebeprieinamas vidutiniam statistiniam skaitytojui, kadangi „recenzuojamas žurnalas“ reikalauja gana daug pinigų už straipsnio skaitymą, ko pasėkoje šis straipsnis patampa nebeprieinamas vidutiniam statistiniam skaitytojui. Jeigu šis straipsnis tampa atvirai laisvai prieinamas, tuomet „recenzuojamas žurnalas“ pradeda teisminį persekiojimą už atseit autorinių teisių pažeidimą, nes „recenzuojamas žurnalas“ praranda pajamas už šio straipsnio pardavimus. Atkreipsime dėmesį, kad straipsnio tikrasis autorius negauna nė cento už savo straipsnio pardavimus, visus pinigus už straipsnio pardavimus pasiima „recenzuojamas žurnalas“. Kai straipsnio tikrasis autorius duoda kam nors nemokamai perskaityti savo straipsnį, tuomet pagal įstatymą jis patampa nusikaltėliu, kurį galima teisiškai persekioti už atseit autorinių teisių pažeidimą.
Tokia situacija yra labai palanki pseudomokslininkams, kurie mimikruoja esantys „mokslininkais“, kadangi kuo mažesnis skaičius skaitytojų perskaitys jo straipsnį, tai tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors aptiks falsifikatus ir pseudomokslinį svaičiojimą jo straipsnyje – būtent dėl šios priežasties „recenzuojamų žurnalų“ industrija klesti ir net nesiruošia užleist savo pozicijų.
Neuroklasterinio Smegenų Modelio aprašymo pagrindinis tikslas – kad skaitytojai galėtų skaityt (Neuroklasterinio Smegenų Modelio) aprašymą visiškai laisvai ir nemokamai. Šiam tikslui pasiekti pats efektyviausias būdas yra (Neuroklasterinio Smegenų Modelio aprašymo) publikavimas laisvame nemokamame internete.

Klausimas #7: Sprendžiant pagal rašybos/gramatinių klaidų skaičių ir panašius niuansus, akivaizdu, kad tai yra pseudomokslinė nesąmonė.

Atsiprašome už rašybos/gramatikos klaidas, mums lietuvių kalba nėra gimtoji kalba.
Visas surastas rašybos/gramatikos klaidas prašome atsiųsti į elektroninį paštą info@neuroclusterbrain.com, ir šias Jūsų surastas klaidas ištaisysime. Iš anksto ačiū.

Argumentas apie rašybos/gramatikos klaidas, iš tiesų, yra „argumentas prieš žmogų“.
Priminsime, kad „argumentas prieš žmogų“ nėra mokslinis argumentas; „argumentas prieš žmogų“ – tai loginės argumentacijos klaida.
„Argumentas prieš žmogų“ – tai diagnostinis kriterijus, leidžiantis atpažinti religinį adeptą.