| https://www.reddit.com/r/ChatGPT/comments/1lvjfgj/geoffrey_hinton_on_ai_risks_subjective_experience/ |
| Hinton: There’s two issues here.
There’s a sort of empirical one and a philosophical one. I don’t think
there’s anything in principle that stops machines from being conscious.
I’ll give you a little demonstration of that before we carry on.
Suppose I take your brain and I take one brain cell in your brain and I
replace it by — this a bit black mirror-like — by a little piece of
nanotechnology that’s just the same size that behaves in exactly the
same way when it gets pings from other neurons. It sends out pings just
as the brain cell would have. So the other neurons don’t know
anything’s changed. Okay. I’ve just replaced one of your brain cells
with this little piece of nanotechnology. Would you still be conscious? Steven: Yeah. Hinton: Now you can see where this argument is going. Steven: Yeah. So if you replaced all of them… Hinton: I replace them all, at what point do you stop being conscious? Steven: Well, people think of consciousness as this ethereal thing that exists maybe beyond the brain cells. Hilton: Yeah. Well, people have a lot of crazy ideas. People don’t know what consciousness is and they often don’t know what they mean by it. And then they fall back on saying, well, I know it cause I’ve got it and I can see that I’ve got it and they fall back on this theater model of the mind which I think is nonsense. Steven: What do you think of consciousness as if you had to try and define it? Is it because I think of it as just like the awareness of myself? I don’t know. Hinton: I think it’s a term we’ll stop using. Suppose you want to understand how a car works. Well, you know, some cars have a lot of oomph and other cars have a lot less oomph. Like an Aston Martin’s got lots of oomph. And a little Toyota Corolla doesn’t have much oomph. But oomph isn’t a very good concept for understanding cars. If you want to understand cars, you need to understand electric engines or petrol engines and how they work. And it gives rise to oomph, but oomph isn’t a very useful explanatory concept. It’s the essence of a car. It’s the essence of an Aston Martin, but it doesn’t explain much. I think consciousness is like that. And I think we’ll stop using that term, but I don’t think there’s any reason why a machine shouldn’t have it. If your view of consciousness is that it intrinsically involves self-awareness, then the machine’s got to have self-awareness. He’s got to have cognition about its own cognition and stuff. But I’m a materialist through and through. And I don’t think there’s any reason why a machine shouldn’t have consciousness. |
| https://www.youtube.com/watch?v=giT0ytynSqg#t=1h5m29s |
| |
| Godfather of AI: I tried to warn
them, but we’ve already lost control! Geoffrey Hinton Trukmė: 1 valanda 30 minučių June 16, 2025 The Diary of a CEO He pioneered AI, now he’s warning the world. Godfather of AI Geoffrey Hinton breaks his silence on the deadly dangers of AI no one is prepared for. Geoffrey Hinton is a leading computer scientist and cognitive psychologist, widely recognised as the ‘Godfather of AI’ for his pioneering work on neural networks and deep learning. He received the 2018 Turing Award, often called the Nobel Prize of computing. In 2023, he left Google to warn people about the rising dangers of AI. |
Nuo senų laikų žmonės tikėjo, kad gyvi organizmai nuo negyvųjų skiriasi
tuo, kad turi ypatingą antgamtinę „gyvybinę jėgą“ (lot. vis vitalis).
Remiantis šia vitalizmo teorija, buvo teigiama, kad organinių medžiagų
neįmanoma dirbtinai susintetinti laboratorijoje, nes organinių medžiagų
sintezei yra reikalinga „gyvybinė jėga“, todėl organinių medžiagų
sintezė yra įmanoma tiktais gyvame organizme.
Ir iš tiesų ilgą laiką niekam nepavyko susintetinti organinių medžiagų
laboratorijoje.
Tačiau 1828 m. vokiečių chemikui Frydrichui Violeriui pagaliau pavyko
laboratorijoje susintetinti šlapalą (dar vadinamą urėja, karbamidu arba
anglies rūgšties diamidu).
1828 m. buvo išsklaidytas mitas, kad organinių medžiagų sintezė
neįmanoma be antgamtinės „gyvybinės jėgos“.
Teiginys, kad egzistuoja „sąmonė“, yra tiktais dar viena vitalizmo
teorijos forma, teigianti, kad gyvi organizmai nuo negyvųjų skiriasi
tuo, kad turi ypatingą antgamtinę „gyvybės jėgą“ (lot. vis vitalis).
| https://en.wikipedia.org/wiki/Vitalism |
| Vitalism is a belief that starts
from the premise that "living organisms are fundamentally different
from non-living entities because they contain some non-physical element
or are governed by different principles than are inanimate things."
Where vitalism explicitly invokes a vital principle, that element is
often referred to as the "vital spark", "energy", "élan vital" (coined
by vitalist Henri Bergson), "vital force", or "vis vitalis", which some
equate with the soul. In the 18th and 19th centuries, vitalism was
discussed among biologists, between those who felt that the known
mechanics of physics would eventually explain the difference between
life and non-life and vitalists who argued that the processes of life
could not be reduced to a mechanistic process. Vitalist biologists such
as Johannes Reinke proposed testable hypotheses meant to show
inadequacies with mechanistic explanations, but their experiments
failed to provide support for vitalism. Biologists now consider
vitalism in this sense to have been refuted by empirical evidence, and
hence regard it either as a superseded scientific theory, or, since the
mid-20th century, as a pseudoscience. Vitalism has a long history in medical philosophies: many traditional healing practices posited that disease results from some imbalance in vital forces. |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Organic_compound |
| Organic compound Some chemical authorities define an organic compound as a chemical compound that contains a carbon–hydrogen or carbon–carbon bond; others consider an organic compound to be any chemical compound that contains carbon. <...> Vitalism Vitalism was a widespread conception that substances found in organic nature are formed from the chemical elements by the action of a "vital force" or "life-force" (vis vitalis) that only living organisms possess. In the 1810s, Jöns Jacob Berzelius argued that a regulative force must exist within living bodies. Berzelius also contended that compounds could be distinguished by whether they required any organisms in their synthesis (organic compounds) or whether they did not (inorganic compounds). Vitalism taught that formation of these "organic" compounds were fundamentally different from the "inorganic" compounds that could be obtained from the elements by chemical manipulations in laboratories. Vitalism survived for a short period after the formulation of modern ideas about the atomic theory and chemical elements. It first came under question in 1824, when Friedrich Wöhler synthesized oxalic acid, a compound known to occur only in living organisms, from cyanogen. A further experiment was Wöhler's 1828 synthesis of urea from the inorganic salts potassium cyanate and ammonium sulfate. Urea had long been considered an "organic" compound, as it was known to occur only in the urine of living organisms. Wöhler's experiments were followed by many others, in which increasingly complex "organic" substances were produced from "inorganic" ones without the involvement of any living organism, thus disproving vitalism. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Витализм |
| Витализм (от лат. vitalis —
«жизненный») — устаревшее учение о наличии в живых организмах
нематериальной сверхъестественной силы, управляющей жизненными
явлениями — «жизненной силы» (лат. vis vitalis) («души», «энтелехии»,
«археи» и проч.). Теория витализма постулирует, что процессы в
биологических организмах зависят от этой силы и не могут быть полностью
объяснены законами физики и химии. Витализм развивался в масштабе цивилизационных эпох: • в восточных учениях — «ци» или «прана» (представление об энергетической структуре человека), в учении Гиппократа эти энергии назывались «гуморы»; • в аристотелевском классицизме сущность живого выносилась вне физического контекста в так называемые «энтелехии»; • в христианской, буддийской традициях сущность/исток жизни относили непосредственно к Абсолюту (см. Гегель и теоретическая биология); • у Ганса Дриша энтелехия получила интерпретацию в экспериментальных данных и имеет антимеханистическую направленность; В результате накопления химией и биологией опытных данных и осуществления Фридрихом Вёлером в 1828 году синтеза мочевины, витализм потерял своё значение. В настоящее время он относится к неакадемическим теориям и часто используется как пейоративный эпитет. <...> Витализм в истории химии В истории химии витализм играл ведущую роль, отличая органические и неорганические вещества, следуя аристотелевскому различию между царством минералов и царствами животных и растений. Главной предпосылкой этих виталистических воззрений было владение органическими веществами, в отличие от неорганических, «жизненной силой». Из этого вытекало и было предсказано, что органические соединения не могут быть синтезированы из неорганических. Однако химия развивалась, и в 1828 году Фридрих Вёлер синтезировал мочевину из неорганических компонентов. Вёлер написал Берцелиусу письмо, в котором говорил, что он стал свидетелем «великой трагедии в науке — убийства прекрасной гипотезы уродливым фактом». «Прекрасной гипотезой» был витализм; «уродливым фактом» — пробирка с кристаллами мочевины. Согласно общепринятым взглядам на прогресс химической науки, последовавшие за этим открытия отвергли «витальную силу», по мере того, как все большее количество жизненных процессов стало возможным объяснить химическими или физическими явлениями. Тем не менее, не считается, что витализм умер именно в тот момент, когда Вёлер синтезировал мочевину. «Миф о Вёлере», как он был назван историком науки Питером Дж. Рамбергом, зародился в научно-популярной книге об истории химии, опубликованной в 1931 году, которая «игнорируя все претензии на историческую точность, превратила Вёлера в рыцаря, который совершал попытку за попыткой синтезировать природное вещество, которая опровергла бы витализм и сдёрнула покров невежества, до тех пор, пока „в один день не свершилось чудо“». Основной антимеханический тезис в химии — телеологичность процессов, уже не объясняемых механически на уровне клетки (см. например Albrecht-Buehler). Некоторые величайшие умы того времени продолжали исследовать витализм. Луи Пастер, вскоре после его знаменитого опровержения теории спонтанного самозарождения, совершил несколько экспериментов, которые, как он чувствовал, поддерживают теорию витальности. Согласно Бехтелю, Пастер «применил ферментацию к более общей программе, описывающей особенные реакции, которые протекают только в живых организмах. Они не применимы к витальным явлениям.» В 1858 году Пастер показал, что ферментация происходит только в присутствии живых клеток и в отсутствие кислорода. Это привело его к описанию ферментации как «жизни без воздуха». Он не нашёл подтверждения утверждениям Берцелиуса, Либиха, Траубе и других, что ферментация происходит под действием химических агентов или катализаторов внутри клеток, и заключил, что ферментация — «витальное действие». Оригинальную системную биохимическую концепцию жизни разрабатывал в 1871—1911 гг. Эдмунд Монтгомери. |
| Wikipedia |
Senoviniuose religiniuose šventraščiuose (Biblijoje, Korane, Vedose,
etc) niekur nėra paminėtas žodis „sąmonė“.
Religiniai adeptai tiki, kad šventraščius parašė Dievas, ir kad
šventraščiuose Dievas surašė visas žmonėms reikalingas žinias.
Iškelkime paprastą klausimą: jeigu Dievas šventraščiuose surašė visas
žmonėms reikalingas žinias, tai kodėl Dievas nei karto nepaminėjo
„sąmonės“? Argi tai nėra keista?
Tačiau senoviniuose religiniuose šventraščiuose yra nuolat kartojami
žodžiai „siela“ ir „dvasia“.
„Siela“ ir „dvasia“ tai tokie tarsi „debesėliai“, kurie po žmogaus
mirties atsiskiria nuo kūno ir:
1) (abraomistinėse religijose) keliauja į rojų arba pragarą,
arba
2) (rytų religijose) reinkarnuojasi į kitą kūną.
Kai pradėjo plisti ateizmas, tai ateistai atmetė „sielos“ ir „dvasios“
egzistavimo dogmą.
Tačiau ateistai, lygiai kaip ir teistai, norėjo jaustis esantys
išskirtiniai ir stebuklingi, nes sirgo antropocentrizmo liga.
Todėl ateistai tiesiog pavogė „sielos“ koncepciją ir „sielą“ pervadino
į „sąmonę“, šiek tiek pamodifikavę jos savybes, kad atitiktų ateistines
dogmas.
Kai ateistai teigia, kad jie turi sąmonę“, tai šis teiginys niekuo
nesiskiria nuo religinių adeptų teiginio, kurie teigia, kad turi
„sielą“.
Abudu – ir ateistai ir teistai, negali pateikti nei vieno įrodymo savo
teiginiams.
Teiginys apie „sąmonės“ egzistavimą yra tiktais dar viena forma
antropomorfizmo, kuris teigia, kad žmogus turi antgamtišką savybę
„sąmonę“.
| https://lt.wikipedia.org/wiki/Antropocentrizmas |
| Antropocentrizmas (iš gr. άνθρωπος, anthropos 'žmogus' + gr. κέντρον, kentron 'centras') – pasaulėžiūra, teigianti, jog žmogus yra reikšmingiausia būtybė visatoje, arba pasaulio vertinimas remiantis žmogiškomis vertybėmis ir patirtimis. |
| Wikipedia |
| https://lt.wikipedia.org/wiki/Teizmas |
| Teizmas (gr. θεός Dievas) –
tikėjimas Dievo ar dievybių egzistavimu <...> |
| Wikipedia |
Vienas iš dažniausiai psichologijoje ir psichiatrijoje vartojamų
terminų yra „sąmonės“ terminas.
Iškelkime paprastą klausimą: ar yra kokių nors laboratorinių tyrimų,
kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar konkretus objektas X
(žmogus/gyvūnas/kt.) turi sąmonę ar neturi? Koks yra tikslus sąrašas
savybių, kuriomis remiantis galima būtų įrodyti, kad objektas X turi
sąmonę? Kaip mes galime būti tikri, kad objektas X turi sąmonę, ar
neturi? Kaip kad pavyzdžiui, ar ameba turi sąmonę, ar neturi?
Nemaloni tiesa yra ta, kad psichologai/psichiatrai negali mums pateikti
išsamaus sąrašo savybių, kurias būtų galima panaudoti įrodant, kad
objektas X turi sąmonę. Psichologai/psichiatrai taip pat negali mums
pateikti jokio eksperimentinio testo, kuriuo būtų galima nustatyti, ar
objektas X turi sąmonę ar ne.
Jei netikite, kad būtent šitaip ir yra, tuomet galite atlikti nedidelį
pratimą patys: kur yra nors bent vienas įrodymas, kad tu turi sąmonę?
Pateik nors bent vieną įrodymą, kad tu turi sąmonę. Pateik nors bent
vieną įrodymą, kad tu nesi intelektualus agentas, neturintis sąmonės.
Žemiau yra pateiktas „intelektualaus agento“ apibrėžimas iš
Vikipedijos. „Intelektualių agentų“ geras pavyzdys yra kompiuterinių
žaidimų personažai. Intelektualus agentas gali sąveikauti su supančia
aplinka neturėdamas jokios sąmonės. Tam kad sąveikauti su aplinka,
sąmonė nėra reikalinga. Kai išorinis stebėtojas stebi intelektualų
agentą, kuris neturi sąmonės ir sąveikauja su supančia aplinka, tai
stebėtojas gali padaryti neteisingą išvadą, kad intelektualus agentas
turi sąmonę.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Intelligent_agent |
| In artificial intelligence, an
intelligent agent (IA) is an autonomous entity which observes through
sensors and acts upon an environment using actuators (i.e. it is an
agent) and directs its activity towards achieving goals (i.e. it is
rational). Intelligent agents may also learn or use knowledge to
achieve their goals. They may be very simple or very complex: a reflex
machine such as a thermostat is an intelligent agent, as is a human
being, as is a community of human beings working together towards a
goal. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Интеллектуальный агент |
| В искусственном интеллекте под
термином интеллектуальный агент
понимаются сущности, получающие информацию через систему сенсоров о
состоянии управляемых ими процессов и осуществляющие влияние на них
через систему актуаторов, при этом их реакция рациональна в том смысле,
что их действия содействуют достижению определенных параметров. Наиболее близким аналогом в живой природе является примитивное инстинктивное поведение насекомых. Термин «интеллектуальный» не означает наличия какого-либо интеллекта, но подчеркивает более высокий уровень технологии управления по сравнению с примитивными (dumb) триггерными системами автоматического управления. Такой агент может быть как программной системой, так и сложной автоматизированной системой, к примеру, станком с ЧПУ или комплексом управления технологическими, логистическими, финансовыми или любыми иными процессами. Об "интеллектуальности" агента можно говорить, если его взаимодействие с окружающей средой является адекватным той или иной системе требований. Никакого отношения даже к интеллекту высших животных и уже тем более человека подобная функциональность не имеет. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Философский_зомби |
| «Философский зомби» (англ. philosophical zombie, также употребляются на англ. «p-zombie», «p-zed») — гипотетическое существо, которое неотличимо от нормального человека за исключением того, что у него отсутствует сознательный опыт, квалиа (qualia), или способность ощущать (sentience). Когда зомби, например, колет себя острым предметом, то он не чувствует боли. В то же время он ведет себя так, как будто действительно её чувствует (он может сказать «ай» и отскочить от раздражителя, или сказать нам, что он испытывает интенсивную боль), хотя у зомби фактически нет опыта боли, как у предполагаемого «нормального» человека. |
| Wikipedia |
Žmonės paprastai mano, kad yra labai lengva įrodyti teiginį „aš
turiu sąmonę“, ir jie pateikia daug „įrodymų“. Tačiau yra lengva
parodyti, kad visi šie „įrodymai“ yra klaidingi ir juose yra daug
klaidų.
Žemiau yra pateikti tipiški tokių klaidingų „įrodymų“ pavyzdžiai.
1) „Aš galiu jausti skausmą ir į jį reaguoti. Kaip kad pavyzdžiui,
jei įsipjaunu pirštą, tai jį atitraukiu, ir tai įrodo, kad turiu
sąmonę“.
Perfrazuokime šį teiginį moksliškiau: „mano reakcija į dirgiklį įrodo,
kad turiu sąmonę“. Užduokime paprastą klausimą: ar tai tikrai tiesa? Ar
reakcija į dirgiklį tikrai įrodo, kad objektas turi sąmonę?
Prisiminkime, kaip veikia gaisro signalizacijos sistema. Gaisro
signalizacijos sistemoje yra gaisro aptikimo jutikliai, ir kai šie
jutikliai aptinka gaisrą arba dūmus, tai gaisro signalizacijos sistema
nedelsdama reaguoja purkšdama vandenį, įjungdama garsinį įspėjamąjį
signalą ir/arba atlikdama kitus veiksmus. Tai yra, gebėjimas reaguoti į
dirgiklį yra gaisro signalizacijos sistemos savybė. Bet ar tai reiškia,
kad priešgaisrinės signalizacijos sistema turi sąmonę? Šis pavyzdys
aiškiai parodo, kad „reagavimas į dirgiklį“ nėra sąmonės įrodymas.
2) „Aš galiu turėti emocijas/jausmus, ir tai įrodo, kad aš turiu
sąmonę.“
Ar „emocijų/jausmų turėjimas“ tikrai įrodo, kad objektas turi sąmonę? O
kaip dėl kompiuterinių žaidimų personažų, kurie patiria ir rodo
emocijas/jausmus – ar jie turi sąmonę, ar ne? Kompiuterinių žaidimų
personažų pavyzdys aiškiai parodo, kad „emocijos/jausmai“ nėra sąmonės
įrodymas.
| https://sims.wikia.com/wiki/Emotion |
| Emotion is a gameplay feature
introduced in The Sims 4. Emotion is a core part of a Sim's simology.
Emotion is similar to mood, but is more easily affected by in-game
events and social interactions with other Sims. The current emotional
state of a Sim is depicted in the lower left corner of the screen while
playing. It is also noted that some objects in-game can affect the
emotions of some Sims, though the Sim has to already be feeling a
particular way in order for an object to affect them emotionally. Sims
that are severely emotional can die from their emotions. There are several ranges of emotions. Sims may reach one stage of an emotion and then progress to a second, more extreme stage of the same emotion. For instance, a Sim that is embarrassed may become very embarrassed. Sims that become extremely emotional may eventually suffer an emotional death. |
| The Sims Wiki |
| https://www.carls-sims-4-guide.com/emotions |
| List of emotions in Sims 4
<...> Good Emotions: Happy; Confident; Energized; Fine - Neutral State; Flirty; Focused; Inspired; Playful Bad/Negative Emotions: Angry - not necessarily bad for Criminals or Mischievous Sims; Bored; Dazed - Not necessarily bad; Embarrassed; Sad; Tense; Uncomfortable |
| Carl’s Sims 4 Guide |
| https://flylib.com/books/en/2.71.1.2/1/ |
| Part VI: Emotions Chapter 36. Emotive Creatures <...> -- From Emotions to Artificial Intelligence -- Human/Machine Interaction -- Emotion in Games <...> Chapter 37. Sensations, Emotions, and Feelings -- Sensations -- Emotions -- Interfaces for Communicating Emotions -- Portraying Emotions in Games <...> Chapter 39. Under the Influence -- Designing Artificial Emotions -- Finite-State Module Development -- Creating Emotions as Finite States <...> Chapter 42. An Emotional System -- Hierarchical Architecture Overview -- Modeling Feelings -- Improved Sensations -- Accumulating Emotions -- Revealing Emotions with Mannerisms -- Mood Hierarchies |
| AI Game Development: Synthetic
Creatures with Learning and Reactive Behaviors By Alex J. Champandard New Riders Publishing. November 21, 2003 |
3) „Aš galiu groti muzikos instrumentu ir tai įrodo, kad turiu sąmonę.“
Ar „muzikos grojimas“ iš tiesų yra sąmonės turėjimo įrodymas? O kaip
tuomet dėl žmonių, kurie nemoka groti muzikinių kūrinių – ar tokie
žmonės neturi sąmonės, ar vis dėlto turi?
4) „Aš atpažįstu save veidrodyje ir tai įrodo, kad turiu sąmonę.“
Ar „savęs atpažinimas veidrodyje“ (arba veidrodžio testas)
iš tiesų yra sąmonės turėjimo įrodymas? O kaip tuomet dėl aklų
žmonių/beždžionių/t.t., kurie negali matyti veidrodžio – ar jie neturi
sąmonės, ar vis dėlto turi? O kaip tuomet dėl robotų, kurie atpažįsta
save veidrodyje – ar jie turi sąmonę, ar vis dėlto neturi?
| https://spectrum.ieee.org/automaton/robotics/artificial-intelligence/qbo-passes-mirror-test-is-therefore-selfaware |
| Qbo robot passes mirror test, is
therefore self-aware |
| by Evan Ackerman IEEE Spectrum. 6 December 2011 |
5) „Aš turiu tikslus ir juos pasiekiu, ir tai įrodo, kad turiu sąmonę.“
Užduosime paprastą klausimą: ar tai tikrai tiesa? Ar „turėti tikslus ir
juos pasiekti“ tikrai įrodo, kad objektas turi sąmonę? Dirbtinio
intelekto agentai, pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų personažai, taip
pat turi tikslus ir juos pasiekia. Bet ar tai reiškia, kad
kompiuterinių žaidimų personažai turi sąmonę? Kompiuterinių žaidimų
personažų pavyzdys aiškiai parodo, kad „turėti tikslus ir juos
pasiekti“ nėra sąmonės įrodymas.
6) „Mašinos/kompiuteriai/robotai gali tik imituoti, kad jie atseit turi
sąmonę, bet tiktais žmogus turi tikrąją-sąmonę.“
Užduosime paprastą klausimą: ar tai tikrai tiesa? Pateikite bent vieną
įrodymą, kad neimituojate, jog turite tikrąją-sąmonę. Pateikite nors
bent vieną įrodymą, kad turite tikrąją-sąmonę.
Jūsų teiginys: „aš turiu tikrąją-sąmonę“ nėra įrodymas, kad turite
tikrąją-sąmonę, nes mašina taip pat gali teigti tą patį, kad ji turi
tikrąją-sąmonę.
7) „Įrodymų“ sąrašas gali būti begalinis, tačiau kiekvienu atveju yra
labai lengva parodyti, kad kiekvienas toks „įrodymas“ yra klaidingas.
Tiesa ta, kad Jūs negalite pateikti nė vieno įrodymo, jog turite
sąmonę. Nėra jokio eksperimentinio testo, kuriuo būtų galima nustatyti,
ar objektas X turi sąmonę, ar neturi. Kitaip tariant, nėra jokių
mokslinių kriterijų, leidžiančių nustatyti, ar objektas X turi sąmonę,
ar neturi, o tai reiškia, kad terminas „sąmonė“ yra visiškai
nenaudingas ir nereikalingas balastas gyvo organizmo elgesiui
apibūdinti ir modeliuoti.
Žmonės, kurie vartoja terminą „sąmonė“, negali mums pateikti mokslinio
apibrėžimo terminui „sąmonė“, jie negali pateikti diagnostinių
kriterijų sąrašo (t.y. savybių sąrašo), kuris leistų mums nustatyti, ar
objektas X turi sąmonę, ar neturi. Jeigu žmogus vartoja terminą/žodį,
kurio jis negali apibrėžti, tai akivaizdu, kad toks žmogus pats
nesupranta apie ką šneka; akivaizdu, kad jo šnekos yra beprasmės pagal
apibrėžimą.
Terminas „sąmonė“ yra nemoksliškas ir neturi nieko bendra su mokslu.
Terminas „sąmonė“ yra visiškai pseudomokslinis ir neturi jokio
mokslinio pagrindo. Ar Jūs su tuo nesutinkate? Gerai, jeigu
nesutinkate, tuomet grįžkite atgal prie ankstesnio mažo pratimo – kur
įrodymai, kad turite sąmonę? Pateikite bent vieną įrodymą, kad turite
sąmonę. Pateikite bent vieną įrodymą, kad nesate intelektualus agentas,
kuris neturi sąmonės. Ir prašau, negrįžkite atgal, iki pakol neturėsite
nors bent vieno įrodymo, kad turite sąmonę.
Tačiau verta paminėti, kad pseudomokslinė „sąmonės“ sąvoka yra taip
giliai įsišaknijusi visuomenėje, kad beveik neįmanoma jos išvengti
aptariant smegenų veikimą. Neuroklasterinio Smegenų Modelio aprašyme
pseudomokslinį terminą „sąmonė“ mes vartojame tiktais iš tradicijos,
kad skaitytojui būtų lengviau suprasti medžiagą – kartais nedidelis
netikslumas gali sutaupyti daug paaiškinimų.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Solipsism |
| Solipsism (/ˈsɒlᵻpsɪzəm/; from
Latin solus, meaning 'alone', and ipse, meaning 'self') is the
philosophical idea that only one's own mind is sure to exist. As an
epistemological position, solipsism holds that knowledge of anything
outside one's own mind is unsure; the external world and other minds
cannot be known and might not exist outside the mind. As a metaphysical
position, solipsism goes further to the conclusion that the world and
other minds do not exist. <...> Psychology and psychiatry <...> Austrian psychiatrist Sigmund Freud stated that other minds are not known, but only inferred to exist. He stated "consciousness makes each of us aware only of his own states of mind; that other people, too, possess a consciousness is an inference which we draw by analogy from their observable utterances and actions, in order to make this behavior of theirs intelligible to us. (It would no doubt be psychologically more correct to put it in this way: that without any special reflection we attribute to everyone else our own constitution and therefore our consciousness as well, and that this identification is a sine qua non of understanding)." <...> Philosophical Zombie The theory of solipsism crosses over with the theory of the philosophical zombie in that all other seemingly conscious beings actually lack true consciousness, instead they only display traits of consciousness to the observer, who is the only conscious being there is. Falsifiability and testability Solipsism is not a falsifiable hypothesis as described by Karl Popper or Imre Lakatos: there does not seem to be an imaginable disproof. <...> |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Солипсизм |
| Солипсизм (от лат. solus —
«единственный» и ipse — «сам») — философская доктрина и позиция,
характеризующаяся признанием собственного индивидуального сознания в
качестве единственной и несомненной реальности и отрицанием объективной
реальности окружающего мира. <...> солипсизм утверждает, что нет уверенности в том, существует ли знание за пределами собственного сознания; неизвестно о мире вне нас (внешнем мире) и о сознании других, которые, может быть, и не существуют вне сознания. С метафизической позиции солипсизм приходит дальше к заключению, что мир и сознание других не существуют (других разумов не существует и тела других людей неразумны). Спорной особенностью метафизического мировоззрения солипсизма является отрицание существования сознания других. Поскольку личный опыт является частным и не выражаемым, об опыте другого существа можно узнать лишь по аналогии.<...> |
| Wikipedia |
Beje, kadangi mes jau kalbame apie testus, tai kompiuterių moksle
yra toks
dalykas kaip „Turingo testas“.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Turing_test |
| Tiuringo testas – 1950 m. Alano
Tiuringo pasiūlytas testas, skirtas išbandyti mašinų sugebėjimą
demonstruoti intelektą. Testo metu žmogus teisėjas natūralia kalba
šnekasi su vienu žmogumi ir viena mašina. Visi trys eksperimento
dalyviai turi būti izoliuotuose patalpose, kad teisėjas nematytų,
kuriuos atsakymus pateikia mašina, o kuriuos žmogus. Jei teisėjas pagal
atsakymus negali patikimai atskirti mašinos nuo žmogaus, sakoma, kad
mašina išlaikė testą. Kad būtų testuojamas mašinos intelektas, o ne
gebėjimas imituoti žmogaus leidžiamus garsus, pokalbis apribojamas
tiktai tekstinėmis žinutėmis (panašiai kaip susirašinėjant internetu). |
| Wikipedia |
Daugybė mokslininkų rašo kompiuterines programas, kurios bando
išlaikyti Turingo testą. Tokios programos pavyzdys yra „A.L.I.C.E.“ –
viena geriausių programų, imituojančių žmogaus kalbą.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Artificial_Linguistic_Internet_Computer_Entity |
| A.L.I.C.E. (Artificial
Linguistic Internet Computer Entity), also referred to as Alicebot, or
simply Alice, is a natural language processing chatterbot — a program
that engages in a conversation with a human by applying some
heuristical pattern matching rules to the human's input, and in its
online form it also relies on a hidden third person. It was inspired by
Joseph Weizenbaum's classical ELIZA program. It is one of the strongest
programs of its type and has won the Loebner Prize, awarded to
accomplished humanoid, talking robots, three times (in 2000, 2001 and
2004). However, the program is unable to pass the Turing test, as even
the casual user will often expose its mechanistic aspects in short
conversations. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/A.L.I.C.E. |
| A.L.I.C.E. — виртуальный
собеседник, программа, способная вести диалог с человеком на
естественном языке. Она создана по подобию первой
программы-собеседника, Элизы, и использует технику эвристического
сопоставления фразы пользователя с образцами в базе знаний. A.L.I.C.E.
— одна из лучших в своём роде, она три раза (в 2000, 2001, 2004 годах)
становилась победителем премии Лёбнера. Несмотря на это, ни A.L.I.C.E.,
ни другие программы не могут пока пройти теста Тьюринга. |
| Wikipedia |
Tačiau iškelkime paprastą klausimą: o kaip gi tuomet yra su žmonėmis,
kurie negali praeiti Turingo testo (pvz., žmonės turintys Dauno
sindromą, kūdikiai ir pan.)? Kaipgi mes turėtume vadinti žmogų, kuris
negali praeiti Turingo testo? Kokį žodį ar terminą mes turėtume vartoti
kalbėdami apie žmogų, kuris nepraeina Turingo testo? Jei žmogus
nepraeina Turingo testo, tuomet iškyla paprastas klausimas: „ar toks
žmogus turi sąmonę, ar neturi?“ Pateikti pavyzdžiai aiškiai rodo, kad
Turingo testas negali nustatyti, ar objektas turi sąmonę, ar neturi.
Nėra jokio mokslinio instrumento, įgalinančio nustatyti sąmonės buvimą,
o tai reiškia, kad terminas „sąmonė“ yra 100 % pseudomokslinis.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Marvin_Minsky |
| Marvin Lee Minsky (August 9,
1927 – January 24, 2016) was an American cognitive scientist concerned
largely with research of artificial intelligence (AI), co-founder of
the Massachusetts Institute of Technology's AI laboratory, and author
of several texts concerning AI and philosophy.<...> He was a critic of the Loebner Prize for conversational robots. Minsky believed that there is no fundamental difference between humans and machines, and that humans are machines whose "intelligence" emerges from the interplay of the many unintelligent but semi-autonomous agents that comprise the brain. He has stated that "somewhere down the line, some computers will become more intelligent than most people," but that it's very hard to predict how fast progress will be. He has cautioned that an artificial superintelligence designed to solve an innocuous mathematical problem might decide to assume control of Earth's resources to build supercomputers to help achieve its goal, but believed that such negative scenarios are "hard to take seriously" because he was confident AI would go through "a lot of testing" before being deployed. |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Loebner_Prize |
| The Loebner Prize is an annual
competition in artificial intelligence that awards prizes to the
computer programs considered by the judges to be the most human-like.
The format of the competition is that of a standard Turing test. In
each round, a human judge simultaneously holds textual conversations
with a computer program and a human being via computer. Based upon the
responses, the judge must decide which is which. <...> Criticisms The prize has long been scorned by experts in the field, for a variety of reasons. It is regarded by many as a publicity stunt. Marvin Minsky scathingly offered a "prize" to anyone who could stop the competition. The criticism was reinforced when Loebner, resorting to word-play, claimed that Minsky's offering a prize to stop the competition made him a co-sponsor! |
| Wikipedia |
Paaiškinsime aiškiau, „ant pirštų“, kame yra problemos esmė.
Tarkime, mes pasiunčiame zondą į tolimą planetą, ir šio zondo užduotis
yra nustatyti, ar šioje tolimoje planetoje yra objektų, kurie turi
sąmonę. Norint išspręsti šią problemą, zondo borto kompiuteriui yra
reikalingas algoritmas/programa, kuri tikrintų objektus, ar jie turi
sąmonę šioje tolimoje planetoje. Mums reikia tikslaus diagnostinių
požymių sąrašo, kurio pagalba būtų galima nustatyti: ar objektas X turi
sąmonę, ar neturi?
Atsidarome Vikipediją ir matome:
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Сознание |
| Сознание <…> Проблема того, чем же является сознание и каковы его рамки, и в чём же смысл существования данного термина выступает предметом исследования философии сознания, психологии, дисциплин, изучающих проблемы искусственного интеллекта. |
| Wikipedia |
Vikipedijoje yra pateikta pseudomokslininkų, bandančių apibrėžti
terminą „sąmonė“, pastangų santrauka:
1) Klausimas: kas yra „sąmonė“ ir kaip mes galime nustatyti, ar
objektas X turi sąmonę, ar neturi? Atsakymas: objektas X yra sąmoningas
TIKTAIS JEIGU jis yra sąmoningas.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Consciousness |
| Consciousness is the quality or
state of awareness, or, of being aware of an external object or
something within oneself. |
| Wikipedia |
2) Klausimas: kas yra „sąmoningumas“ ir kaip mes galime nustatyti,
ar objektas X yra sąmoningas, ar ne? Atsakymas: objektas X yra
sąmoningas TIKTAIS JEIGU jis turi sąmonę.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Awareness |
| Awareness is the state or
ability to perceive, to feel, or to be conscious of events, objects,
thoughts, emotions, or sensory patterns. In this level of
consciousness, sense data can be confirmed by an observer without
necessarily implying understanding. |
| Wikipedia |
Kitaip sakant: 1) objektas X yra sąmoningas TIKTAIS JEIGU jis yra
sąmoningas, 2) objektas X yra sąmoningas TIKTAIS JEIGU jis turi sąmonę.
Akivaizdu, kad tokie apibrėžimai yra cikliniai/rekursiniai apibrėžimai.
Tačiau cikliniai/rekursiniai apibrėžimai yra beprasmiai pagal
apibrėžimą ir neturi nieko bendra su mokslu. Pateikiame vieną praktinį
tokio beprasmio ciklinio/rekursinio apibrėžimo pavyzdį: „Norėdami
apibrėžti rekursiją, pirmiausia turime apibrėžti rekursiją.“
O dabar klausimas: ar remiantis tokiais „sąmonės“ „apibrėžimais“ ar
įmanoma sukurti algoritmą/programą, kuri tikrintų ar objektai turi
sąmonę?
Akivaizdu, kad ne.
Akivaizdu, kad tokie „apibrėžimai“ neturi nieko bendra su mokslu, toks
tuščiažodžiavimas yra tiesiog paprasčiausiai elementari šizoterika.
| https://www.youtube.com/watch?v=QGekFhbyQLk |
| |
| Neil deGrasse on consciousness Продолжительность: 1 минута |
Atkreipsime dėmesį, kad daugelis žmonių neturi net žalio supratimo,
kas tai yra mokslas ir kas nėra mokslu. Taip yra dėl labai paprastos
priežasties.
Universitetai turi didžiulį skaičių fakultetų, kurie iš tikrųjų neturi
nieko bendro su mokslu. Kaip, pavyzdžiui, daugelis universitetų turi
„teologijos fakultetą“, arba „literatūros fakultetą“, ir taip toliau.
Ir šie „fakultetai“ išduoda diplomus su akademiniais laipsniais, kaip
kad pavyzdžiui, „magistras“, „daktaras“, „profesorius“ ir t.t.
Ir kokia gi yra tokių „teologijos profesorių“ veikla, kuom gi jie
užsiima? Jie studijuoja kliedesinius raštus vadinamus „šventaisiais
raštas“ ir tada diskutuoja tarpusavyje apie tai, ką
Jėzus/Mahometas/Krišna/etc pasakė ir kuris yra viršesnis už kurį – ar
Jėzus yra viršesnis už Mahometą ar atvirkščiai.
Jie gali diskutuoti, ką tiktais jie nori, tačiau tai nėra mokslas, visa
šita veikla neatitinka mokslinių kriterijų. Ir tada tokie žmonės iš
universitetų su akademiniais laipsniais rašo knygas, skaito paskaitas,
kalba per TV/radiją, ir t.t. – jie su savo kliedesine medžiaga tiesiog
užtvindo visą visuomenę. Šie kliedesių rašinėtojai cituoja vienas kitą
tūkstančiais citatų, dalina vienas kitam apdovanojimus/ordinus/t.t. ir
tokiu būdu sudaro įspūdį, kad jie atseit veikia kažką labai prasmingo
ir naudingo.
Kai statistiniai–vidutiniokai paprasti žmonės skaito/klauso šią
kliedesinę medžiagą, tai jie susidaro klaidingą įspūdį, kad atseit ši
medžiaga yra „mokslas“ – ir tas yra dėl paprastos priežasties: tos
kliedesinės medžiagos autoriai turi akademinius/mokslinius laipsnius ir
priklauso visokiems universitetams/institutams/etc.
Viso to rezultate, dauguma žmonių yra visiškai nepajėgūs atskirti mokslą
nuo pseudomokslo, jie yra visiškai nepajėgūs atpažinti rekursinius
apibrėžimus, ir jie yra visiškai nepajėgūs suprasti, kad rekursiniai
apibrėžimai yra beprasmiai pagal apibrėžimą. Tai yra didžiulė problema
visuomenėje.
Išsamesnį paaiškinimą, kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo, rasite
straipsnyje „Kas tai yra mokslas ir
kas nėra mokslu?“.
Gana dažnai tie patys identiški terminai/žodžiai skirtingose
srityse/profesijose turi skirtingas reikšmes.
Kaip kad pavyzdžiui, tas pats identiškas terminas/žodis „sinkopė“
skirtingose srityse/profesijose turi tokias reikšmes:
| https://lt.wikipedia.org/wiki/Sinkopė_(reikšmės) |
| Sinkopė gali reikšti: ● Sinkopė – trumpalaikis sąmonės netekimas; ● Sinkopė – muzikiniame kūrinyje ritmo kirčio nesutapimas su metro kirčiu; ● Sinkopė – balsio išnykimas tarp dviejų priebalsių. |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Syncope |
| Syncope may refer to one of the
following: ● Syncope (medicine), also known as fainting ● Syncope (phonology), the loss of one or more sounds, particularly an unstressed vowel, from the interior of a word ● Syncopation, a musical effect caused by off-beat or otherwise unexpected rhythms ● Suspension, in music ● Syncope (genus), a genus of microhylidae frogs |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Syncopation_(dance) |
| The terms syncopation and
syncopated step in dancing are used in two senses: 1. The first definition matches the musical term: stepping on (or otherwise emphasizing) an unstressed beat. For example, ballroom Cha cha is a syncopated dance in this sense, because the basic step "breaks on two." When dancing to the disparate threads contained within the music, hands, torso, and head can independently move in relation to a thread, creating a fluidly syncopated performance of the music. 2. The word "syncopation" is often used by dance teachers to mean improvised or rehearsed execution of step patterns that have more rhythmical nuances than "standard" step patterns. It takes advanced dancing skill to dance syncopations in this sense. Advanced dancing of West Coast Swing and the Lindy Hop makes heavy use of "syncopation" in this sense (although swing music and swing dances feature the "usual" syncopation, i.e., emphasising the even beats). |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Синкопа |
| Синкопа (др.-греч. ἡ συγκοπή —
обрубание, отсечение): ● Синкопа — обморок, приступ кратковременной утраты сознания, обусловленный временным нарушением мозгового кровотока. ● Синкопа (музыка) — смещение ритмической опоры в музыке с сильной доли такта на слабую, то есть несовпадение ритмического акцента с метрическим. ● Синкопа (лингвистика) — выпадение звука или группы звуков в слове. ● Синкопа (стихосложение) — фонетическое явление в античном стихе; пропуск фонемы или слога. |
| Wikipedia |
Tokia pati situacija ir su žodžiu „sąmonė“.
Medicinoje terminas/žodis „sąmonė“ reiškia „fiziologinė būsena“.
| https://www.researchgate.net/...assessment_of_the_non-trauma_patient |
| The Glasgow Coma Score is widely used by Paramedics to assess the neurological state of all patients. |
| ResearchGate |
| https://www.hindawi.com/journals/arp/2010/241307/ |
| The Glasgow Coma Scale (GCS) is
a standard means of assessment of the neurological state. |
| Preoperative Assessment of Adult
Patients for Intracranial Surgery By Vanitha Sivanaser and Pirjo Manninen Anesthesiology Research and Practice. Volume 2010 (2010), Article ID 241307, 11 pages |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Glasgow_Coma_Scale |
| The
Glasgow Coma Scale or GCS is a neurological scale that aims to give a
reliable, objective way of recording the conscious state of a person
for initial as well as subsequent assessment. A patient is assessed
against the criteria of the scale, and the resulting points give a
patient score between 3 (indicating deep unconsciousness) and either 14
(original scale) or 15 (the more widely used modified or revised scale). GCS was initially used to assess level of consciousness after head injury, and the scale is now used by first aid, EMS, nurses and doctors as being applicable to all acute medical and trauma patients. In hospitals it is also used in monitoring chronic patients in intensive care. The scale was published in 1974 by Graham Teasdale and Bryan J. Jennett, professors of neurosurgery at the University of Glasgow's Institute of Neurological Sciences at the city's Southern General Hospital. GCS is used as part of several ICU scoring systems, including APACHE II, SAPS II, and SOFA, to assess the status of the central nervous system, as it was designed for. The initial indication for use of the GCS was serial assessments of patients with traumatic brain injury and coma for at least 6 hours in the neurosurgical ICU setting, though it is commonly used throughout hospital departments. A similar scale, the Rancho Los Amigos Scale is used to assess the recovery of traumatic brain injury patients. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Шкала_комы_Глазго |
| Шкала комы Глазго (ШКГ,
Глазго-шкала тяжести комы, The Glasgow Coma Scale, GCS) — шкала для
оценки степени нарушения сознания и
комы детей старше 4-х лет и
взрослых. Шкала была опубликована в 1974 году Грэхэмом Тиздейлом и Б.
Дж. Дженнетт, профессорами нейрохирургии Института Неврологических наук
Университета Глазго Шкала состоит из трёх тестов, оценивающих реакцию открывания глаз (E), а также речевые (V) и двигательные (M) реакции. За каждый тест начисляется определённое количество баллов. В тесте открывания глаз от 1 до 4, в тесте речевых реакций от 1 до 5, а в тесте на двигательные реакции от 1 до 6 баллов. Таким образом, минимальное количество баллов — 3 (глубокая кома), максимальное — 15 (ясное сознание). |
| Wikipedia |
| https://medicalplanet.su/perelomi_i_travmi/ballnaia_ocenka_fiziologicheskogo_sostoiania.html |
| Методы балльной оценки физиологического
состояния. Шкала комы
Глазго – GCS <...> Физиологическое состояние пострадавшего является достаточно надежным критерием оценки вероятности смертельного исхода. Клинические индикаторы, такие как частота дыхания, систолическое кровяное давление, дефицит оснований и т.п., являются важными признаками, позволяющими судить о вероятном исходе для травматологического пациента; традиционно они служат в качестве ориентиров для установления очередности оказания медицинской помощи и клинического ведения пациентов.<…> Хотя ничто не препятствует тому, чтобы проводить анализ изменений физиологического состояния пациента, происходящих с течением времени, однако в рамках крупных исследований подобная информация, как правило, практической ценности не представляет. Возможно, наиболее распространенной методикой оценки физиологического состояния является Шкала комы Глазго (GCS; сокр., англ. Glasgow Coma Scale), впервые предложенная Teasdale и Jennett для того, чтобы отслеживать состояние пациентов после краниотомии. |
| Медицинский сайт MedicalPlanet.su |
Kai gydytojai kalba apie „sąmonę“, tai jie turi omenyje „fiziologinę
būseną“ – ir tokia termino/žodžio reikšmė atitinka mokslinius
kriterijus.
Tuo tarpu kai religiniai adeptai, kurie mimikruoja esantys
„mokslininkais“, kalba apie „sąmonę“, tai jie turi omenyje tam tikrą
objektą, vadinamą „sąmone“ („kažkas žiūri į šį ekraną“, „kažkas
girdi/mato/jaučia/ir pan.“) – ir tokia termino/žodžio reikšmė
neatitinka mokslinių kriterijų, tai gryna šizoterika.
| https://henry.olders.ca/wordpress/wp-content/uploads/1982/03/Olders-1982-3445.pdf |
| no satisfactory explanation
exists for how an individual is consciously
aware of what he perceives. F.H.C. Crick (1979) recounted his difficulty in attempting to convince an intelligent woman of this problem. She failed to understand why anyone thought there was a problem, feeling that she probably had somewhere inside her head something like a little television set, until he asked, "So who is looking at it?" |
| Biology and psychiatry: some
missing pieces in the puzzle. Academic Seminar By Henry Olders, M.D. Jewish General Hospital. Institute of Community &Family Psychiatry. 26 March, 1982 |
| https://www.nytimes.com/1982/01/24/magazine/how-the-mind-works.html?pagewanted=all |
| Perhaps the most intractable of
the old problems of the mind has been the question of the homunculus.
Who or what is that? Let me quote Sir Francis Crick, co-discoverer of
the double helix, who now is doing research in neurobiology. Writing in
Scientific American, he tells of trying to explain to an intelligent
woman why it was puzzling that we perceive anything at all: ''She could
not see why there was a problem. Finally in despair I asked her how she
herself thought she saw the world. She replied that she probably had
somewhere in her head something like a little television set. 'So who,'
I asked, 'is looking at it?' She now saw the problem immediately.'' |
| How the mind works By Morton Hunt. The New York Times. January 24, 1982 |
| https://polit.ru/article/2012/12/29/ps_sc20_stroganova2/ |
| Биолог Френсис Крик <…>: я занимаюсь тем, кто же смотрит на этот экран». Это и есть проблема зрительного восприятия, и в то же время проблема сознания. |
| «Сборка образа» как основная
проблема нейробиологии. Татьяна Строганова 29 декабря 2012. Полит.ру |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad: 1) „fiziologinė būsena“, kuri yra
vadinama „sąmone“, ir 2) tam tikras objektas („stebėtojas“), kuris yra
vadinamas „sąmone“ – tai yra du skirtingi dalykai.
Gana dažnai tie patys identiški terminai/žodžiai skirtingose
srityse/profesijose turi skirtingas reikšmes – terminas/žodis „sąmonė“
kaip tik ir yra būtent toks atvejis.
Prisiminsime, kad religiniai adeptai, kurie mimikruoja esantys
„mokslininkais“, pramoniniu mastu publikuoja
straipsnius/knygas/disertacijas/ir kt. apie „sąmonę“, kuriuose „sąmonė“
reiškia būtent tam tikrą objektą, kurį galima perkelti („sąmonės
perkėlimas į kitą sistemą“ ir kt.).
Negana to, ypatingu neraštingumu pasižymintys religiniai adeptai netgi
teigia, kad „sąmonė randasi kvantiniuose mikrovamzdeliuose“.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Artificial_consciousness |
| Artificial consciousness (AC),
also known as machine consciousness (MC) or synthetic consciousness
<...>, is a field related to artificial
intelligence and cognitive robotics. |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Mind_uploading |
| Whole brain emulation (WBE) or
mind uploading (sometimes called "mind
copying" or "mind transfer") is the hypothetical process of scanning
mental state (including long-term memory and "self") of a particular
brain substrate and copying it to a computational device, such as a
digital, analog, quantum-based or software-based artificial neural
network. The computational device could then run a simulation model of
the brain information processing, such that it responds in essentially
the same way as the original brain (i.e., indistinguishable from the
brain for all relevant purposes) and experiences having a conscious
mind. Mind uploading may potentially be accomplished by either of two methods: Copy-and-Transfer or Gradual Replacement of neurons. In the case of the former method, mind uploading would be achieved by scanning and mapping the salient features of a biological brain, and then by copying, transferring, and storing that information state into a computer system or another computational device. The simulated mind could be within a virtual reality or simulated world, supported by an anatomic 3D body simulation model. Alternatively, the simulated mind could reside in a computer that's inside (or connected to) a (not necessarily humanoid) robot or a biological body. |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Quantum_mind |
| The quantum mind or quantum
consciousness hypothesis proposes that classical mechanics cannot
explain consciousness. It posits that quantum mechanical phenomena,
such as quantum entanglement and superposition, may play an important
part in the brain's function and could form the basis of an explanation
of consciousness. It is not a single theory, but a collection of
hypotheses.<...> Criticism The main argument against the quantum mind proposition is that quantum states in the brain would decohere before they reached a spatial or temporal scale at which they could be useful for neural processing. This argument was elaborated by the physicist, Max Tegmark. |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Stuart_Hameroff |
| Stuart Hameroff (born July 16,
1947) is an anesthesiologist and professor at the University of Arizona
known for his studies of consciousness. <...> Hameroff was inspired by Penrose's book to contact Penrose regarding his own theories about the mechanism of anesthesia, and how it specifically targets consciousness via action on neural microtubules. The two met in 1992, and Hameroff suggested that the microtubules were a good candidate site for a quantum mechanism in the brain. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Загрузка_сознания |
| Загрузка сознания (иногда называемая переносом сознания) — гипотетическая технология сканирования и картирования головного мозга, позволяющая перенести сознание человека в другую систему, на какое-то иное вычислительное устройство (например, компьютер). Это вычислительное устройство будет моделировать все необходимые процессы, которые происходили в мозгу оригинала таким образом, чтобы загруженное сознание могло продолжить реагировать на внешние раздражители неотличимо от того, как бы оно реагировало в биологическом оригинале. |
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Квантовое_сознание |
| Квантовое сознание (также Квантовая природа сознания) — идея, в основе которой лежит предположение о том, что сознание необъяснимо на уровне классической механики и может быть объяснено только с привлечением постулатов квантовой механики, явлений суперпозиции, квантовой запутанности и других. Является маргинальным направлением науки. |
| Wikipedia |
| https://lenta.ru/articles/2012/03/23/tubes/ |
| Один из основателей квантовой теории сознания, Стюарт Хамерофф, в своей новой работе заявил, что ему удалось найти носители человеческой памяти - ими оказались микротрубочки нейронов. Хамерофф стал известен после того, как совместно с выдающимся математиком Роджером Пенроузом выдвинул теорию мышления, согласно которой человеческий разум имеет квантовую природу. |
| Идеолог квантового сознания
обнаружил носители памяти. Вся теория в
трубу 24 марта 2012. Лента.Ру |
| https://www.kp.ru/daily/25976/2911552/ |
| Все дело в трубочках Стюарт Хамерофф и его соратник сэр Роджер Пенроуз - известный британский физик и математик из Оксфорда разработали и теперь отстаивают так называемую квантовую теорию сознания. Согласно этой квази-религиозной теории, у человеческого разума, соответственно, квантовая природа. Главное в новой теории то, что указаны носители сознания - это расположенные внутри нейронов белковые микротрубочки (microtubules), которым прежде отводили скромную роль арматуры и транспортных внутриклеточных каналов. |
| Наконец-то найдено место, где у
людей находится душа Октября 2012. Комсомольская правда |
Gana įdomu yra tai, kad daugelis pseudomokslininkų teigia, jog
abstrahavimas yra įmanomas tiktais tuomet jeigu yra aukštas intelekto
(arba „sąmonės“) lygis, tačiau šį teiginį labai yra lengva paneigti.
Prisiminsime, kad visi organizmai geba atskirti „maistą“ nuo „ne maisto“.
Tačiau „maistas“ ir „ne maistas“ yra abstraktūs objektai.
O tai reiškia, kad visi organizmai geba abstrahuoti.
| https://en.wikipedia.org/wiki/Abstraction |
| Abstraction in its main sense is
a conceptual process by which general rules and concepts are derived
from the usage and classification of specific examples, literal ("real"
or "concrete") signifiers, first principles, or other methods. "An
abstraction" is the product of this process — a concept that acts as a
super-categorical noun for all subordinate concepts, and connects any
related concepts as a group, field, or category. Conceptual abstractions may be formed by filtering the information content of a concept or an observable phenomenon, selecting only the aspects which are relevant for a particular purpose. For example, abstracting a leather soccer ball to the more general idea of a ball selects only the information on general ball attributes and behavior, eliminating the other characteristics of that particular ball. In a type–token distinction, a type (e.g., a 'ball') is more abstract than its tokens (e.g., 'that leather soccer ball'). |
| Wikipedia |
| https://en.wikipedia.org/wiki/Abstract_and_concrete | ||||||||
| Abstract and concrete are
classifications that denote whether a term describes an object with a
physical referent or one with no physical referents. <…> Examples of abstract and concrete objects
|
||||||||
| Wikipedia |
| https://ru.wikipedia.org/wiki/Абстракция |
| Абстракция (от лат. abstractio —
отвлечение) — отвлечение в процессе познания от несущественных сторон,
свойств, связей объекта (предмета или явления) с целью выделения их
существенных, закономерных признаков; абстрагирование — теоретическое
обобщение как результат такого отвлечения.<...> Абстрагирование — это мысленное выделение, вычленение некоторых элементов конкретного множества и отвлечение их от прочих элементов данного множества. |
| Wikipedia |
Žemiau pateikiamas klasikinis, tipiškas pavyzdys pseudomokslinio teiginio apie „sąmonę“.
Pseudomokslininkai Christofas Kochas (angl. Christof Koch) ir Džulio
Tononi (it.Giulio Tononi) teigia, kad „bet kuri sistema su ne nuline
integruota informacija turi sąmonę“.
Kitaip tariant, pseudomokslininkai Christofas Kochas ir Džulio Tononi
teigia, kad CD-ROM diskas ir USB atmintinė turi sąmonę. Akivaizdu, kad
pseudomokslininkai Christofas Kochas ir Džulio Tononi turi neuronų
trūkumą smegenų srityse, atsakingose už loginį mąstymą.
| https://www.wired.com/2013/11/christof-koch-panpsychism-consciousness/ |
| Where does consciousness come
from? We know it exists, at least in ourselves. But how it arises from
chemistry and electricity in our brains is an unsolved mystery. Neuroscientist Christof Koch, chief scientific officer at the Allen Institute for Brain Science, thinks he might know the answer. <...> Koch: There’s a theory, called Integrated Information Theory, developed by Giulio Tononi at the University of Wisconsin, that assigns to any one brain, or any complex system, a number — denoted by the Greek symbol of Φ — that tells you how integrated a system is, how much more the system is than the union of its parts. Φ gives you an information-theoretical measure of consciousness. Any system with integrated information different from zero has consciousness. Any integration feels like something WIRED: Ecosystems are interconnected. |
| A Neuroscientist’s Radical
Theory of How Networks Become Conscious By Brandon Keim. Wired. November 14, 2013 |
„Sąmonė“ yra haliucinacinis objektas, egzistuojantis tiktais
religinių adeptų vaizduotėje, ir neturintis nieko bendra su mokslu dėl
labai paprastos priežasties – nėra jokio eksperimentinio testo, kurio
pagalba būtų galima nustatyti, ar objektas X turi sąmonę, ar neturi.
Kitaip tariant, nėra jokių mokslinių kriterijų, leidžiančių nustatyti,
ar objektas X turi sąmonę, ar neturi. „Sąmonė“ yra haliucinacinis
objektas, panašus į tokius haliucinacinius objektus kaip, pavyzdžiui,
„čakros“, „astralinis siūlas“, „energetinis kiaušinis“, visokie
subtilūs kūnai (eterinis, astralinis, mentalinis, budinis, atminis ir
kt.) ir panašiai.
Argumentacija apie „sielos/dvasios“ egzistavimą ir argumentacija apie
„sąmonės“ egzistavimą yra absoliučiai identiškos, tarp jų nėra jokio
skirtumo.
Išsamesnį paaiškinimą, kaip atskirti mokslą nuo pseudomokslo, rasite straipsnyje „Kas tai yra mokslas ir kas nėra mokslu?“.