English Русский
Lietuvių
Paaiškinsime detaliau kas tai yra genetiškai modifikuotas maistas bei
kas tai yra radiacija apšvitintas maistas, kad taptų aiškiau kodėl
tokiu
maistu reikia maitinti žmones.
Norint genetiškai modifikuoti organizmą (augalą, gyvūną) reikia padaryt
DNR grandinės pakeitimus, reikia įterpti į organizmo originalią DNR
grandinę savo norimą „modifikuojančią“ DNR atkarpą/fragmentą.
Vienas iš pagrindinių techninių metodų norint įterpti savo norimą
„modifikuojančią“ DNR atkarpą/fragmentą yra plazmidžių panaudojimas.
Plazmidės yra mažos,
uždaro rato DNR grandinės, kurios randasi
Agrobacterium bakterijose.
Agrobacterium bakterijose esančios plazmidės sukelia vėžį tomis
bakterijomis užkrėstuose augaluose.
| http://en.wikipedia.org/wiki/Agrobacterium |
| Agrobacterium is a genus of Gram-negative bacteria established by H. J. Conn that uses horizontal gene transfer to cause tumors in plants. |
| Wikipedia |
Agrobacterium bakterijos sukelia vėžį ne tik augalams, bet ir
žmonėms (tolimesniam tekste bus paaiškinta koks mechanizmas).
| http://en.wikipedia.org/wiki/Agrobacterium |
| Agrobacterium in humans Although generally seen as an infection in plants, Agrobacterium can be responsible for opportunistic infections in humans with weakened immune systems. <...> Agrobacterium attaches to and genetically transforms several types of human cells by integrating its T-DNA into the human cell genome. |
| Wikipedia |
Lygiai tas pats mechanizmas, kuris sukelia augalams ir žmonėms vėžį,
yra panaudojamas genetiškai modifikuotų augalų pagaminimui.
| http://en.wikipedia.org/wiki/Agrobacterium |
| Agrobacterium is well known for its ability to transfer DNA between itself and plants, and for this reason it has become an important tool for genetic engineering. |
| Wikipedia |
Paaiškinsim detaliau kaip tai veikia.
Kadangi plazmidės yra nedidelės, tai į plazmidę yra lengva įterpti mūsų
norimą DNR atkarpą/fragmentą.
Plazmidė pasižymi tuo, kad plazmidė yra pajėgi migruoti iš vienos
ląstelės į kitą ir plazminė yra pajėgi įsiterpti į kitos ląstelės DNR
grandinę. Kai ta modifikuota ląstelė dauginasi, ji automatiškai
padaugina ir mūsų įterptą DNR atkarpą/fragmentą.
Kitaip sakant, plazmidė – tai transportas, kuris perneša mūsų įterptą
DNR atkarpą/fragmentą į kitas ląsteles.
Tokiomis bakterijomis, kuriose yra mūsų modifikuotos plazmidės, yra
užkrečiamas augalas. Kai tokios bakterijos patenka į augalą, tai
bakterijose esančios plazmidės migruoja iš bakterijos ląstelės į augalo
ląstelę ir įsiterpia į augalo DNR grandinę. Augalo ląstelės DNR
grandinė tampa modifikuota – plazmidė įterpia mūsų norimą DNR
atkarpą/fragmentą į augalo DNR grandinę. Augalo ląstelė dauginasi jau
turėdama mūsų įterptą DNR atkarpą/fragmentą ir toks augalas užauga su
modifikuotu DNR kodu. Atkreipsime jūsų dėmesį, kad neįmanoma
sukontroliuot į kurią konkrečiai augalo DNR grandinės vietą ta plazmidė
įterps mūsų DNR atkarpą/fragmentą. Tiesiog kažkur įterpė ir tiek.
Vieną
kart į vieną vietą, kitą kart į kitą vietą ir taip toliau. Tiesiog
įtrombavom savo DNR fragmentą į augalo DNR grandinę nesvarbu kur,
neprognozuojamai. Esmė yra tokia, kad genetiškai modifikuotas augalas
yra apkrėstas augalo ląstelėje plaukiojančiom plazmidėm, kurios nešioja
iš vienos ląstelės į kitą ląstelę ne tiktai mūsų įterptą DNR
atkarpą/fragmentą, bet pradeda nešiot bet ir visokias kitas
(atsitiktinai) neaišku iš kurios DNR dalies nukopintas DNR nuolaužas ir
tas DNR nuolaužas įterpinėja vėl atsitiktinai į DNR grandinę.
Rezultatas yra toks, kad augalo DNR kodas tampa tiek neprognozuojamai
sugadintas, kad toks augalas nebegali netgi pasidaugint ir
yra nevaisingas.
Esminis skirtumas tarp normalaus sveiko augalo ir genetiškai
modifikuoto augalo yra tame kad:
normalus sveikas augalas nėra apkrėstas plazmidėm ir todėl niekas
negadina augalo DNR kodo ir todėl toks augalas gali pasidaugint kaip
kad gamtos yra numatyta;
tuo tarpu genetiškai modifikuotame augale knibždėte knibžda plazmidžių
kurios kopijuoja iš random vietų DNR fragmentus, migruoja iš vienos
ląstelės į kitą, ir atvykusios į kitą ląstelę įterpinėja atsineštus DNR
fragmentus vėl random į DNR grandinę.
Kai žmogus suvalgo tokį genetiškai modifikuotą augalą, tai žmogaus
pilve atsiduria augalo ląstelės pilnos plazmidžių, ir tos plazmidės su
džiaugsmu migruoja į žmogaus pilvo ląsteles ir ten su džiaugsmu pradeda
įterpinėt random DNR fragmentus į žmogaus ląsteles. Žmogaus ląstelių
DNR grandinės yra modifikuojamos neprognozuojamu būdu – neaišku kur,
neaišku ką tos plazmidės įterpė žmogui į DNR kodą.
Plazmidžių privalumas yra tame, kad praėjus daug laiko (tarkim po kelių
dešimtmečių) žmogus suserga neprognozuojamom pačiom įvairiausiom ligom
(dažniausia visokiais vėžiais) ir niekas niekada neatseks iš kur ta
liga atsirado.
Jeigu žmogus susirgtų jau kitą dieną vos suvalgęs genetiškai
modifikuotą pomidorą, tai visi labai greitai suprastų kame reikalas.
Tačiau kai tarp priežasties ir pasekmės yra didelis laiko tarpas
(suvalgiau pomidorą vakar, o susirgau po 15 metų), tai joks žmogus
niekada nesuvoks sąryšio. Žmonėms tas yra per sudėtinga užduotis.
Tačiau tuo visi plazmidžių privalumai nesibaigia. Žmogus privalgęs
genetiškai modifikuoto maisto gali ir nesusirgti, egzistuoja tikimybė
kad jis liks nesusirgęs. Plazmidės pasižymi tuo, kad jos visą veikimą
perduoda palikuonims. Kaip tas veikia praktikoje galima labai lengvai
pademonstruot atkartojamu eksperimentu. Imam tarkim 100 žiurkių ir
skeliam žiurkes į dvi dalis: 50 žiurkių maitinsim normaliom
nemodifikuotom daržovėm (kontrolinė grupė), o kitas 50 žiurkių
maitinsim genetiškai modifikuotom daržovėm (testinė grupė). Kiek kartų
beatliksite eksperimentą, o rezultatai bus visada tie patys (galite
patys tokį eksperimentą padaryt ir įsitikinsite). Žiurkės kurios buvo
maitinamos genetiškai modifikuotais augalais, susilaukia daug mažiau
palikuonių nei kad kontrolinėje grupėje ir tie palikuonys būna ligoti
ir neišsivystę, o kai šie palikuonys užauga (palikuonis toliau maitinam
genetiškai modifikuotais augalais), tai jie susilaukia dar kelis kartus
mažiau palikuonių ir tie būna dar labiau ligoti ir neišsivystę,
eksperimentą tęsiam toliau ir po 3-4 žiurkių kartos, žiurkės jau
nebepalieka išvis jokių palikuonių, žiurkių DNR grandinės būna tiek
sukruštos plazmidžių poveikyje, kad žiurkės tampa nebevaisingos ir
nebegali daugiau pasidaugint. Apie tai, kad tos 2-3 kartos žiurkės jau
masiškai serga visokiais vėžiais, tai jau nebeminėsim. Daug svarbiau
yra tai kad po 3-4 kartų tos žiurkės sunyksta visiškai ir nebegali
palikt palikuonių.
Tam kad mes galėtume gerai gyventi (taip kaip kad dabar gyvenam), tai
mums užtenka kad aptarnaujančio personalo (t.y. žmonių) būtų 1
milijardas. Tuo tarpu žmonių jau prisiveisė 7 milijardai. Per daug,
mums tiek nereikia. Mums aptarnauti pilnai užtenka 1 milijardo.
Genetiškai modifikuoti augalai (su apkrėstom plazmidėm) yra puiki
priemonė reguliuoti žmonių skaitlingumą. Juolab kad žmonių suvokimas
yra kaip paršiukų. Jei mes jiems paaiškinsim kad genetiškai
modifikuotas maistas yra labai jiems naudingas, tai žmonės šventai tuo
ir tikės, ir net pasičepsėdami valgys mūsų jiems tiekiamus genetiškai
modifikuotus produktus.
Kai kurie žmonės visgi šiek tiek išmano apie genetiškai modifikuoto
maisto realų poveikį organizmui ir paslapčia priešinasi mūsų diegiamam
planui. Kaip kad pavyzdžiui, nepaisant to, kad Japoniją mes privertėm
pirkti ir valgyti genetiškai modifikuotus produktus, tačiau japonų
vyriausybė visus genetiškai modifikuotus produktus būtinai visus iki
vieno termiškai apdoroja (virina/kepa/etc) ir jokiais būdais neduoda
japonams valgyt žalių genetiškai modifikuotų vaisių/daržovių. Reikalas
tame, kad po terminio apdorojimo beveik visos plazmidės žūna ir
genetinio ginklo efektyvumas labai ženkliai krenta. Bet ne visi žmonės
tokie yra gudrūs kaip kad japonų vyriausybė. Visi kiti likę žmonės su
pasičepsėjimu valgo mūsų jiems įdiegtas žalias genetiškai modifikuotas
daržoves/vaisius. O greitu metu priversime ir japonus valgyt žalias
genetiškai modifikuotas daržoves/vaisius.
Žmonėms skirtą maistą galima „pagerinti“ ne tik genetiškai
modifikuojant, bet taip pat žmonėms skirtą maistą „gerinam“ švitinant
radiacija, kas beje Amerikoje jau sėkmingai yra įdiegta. Per daug
neafišuojant, patyliukais, visas maistas Amerikoje yra švitinamas
radiacija ir tai vadinama „Food irradiation“.
| http://en.wikipedia.org/wiki/Food_irradiation |
| Food irradiation is the process
of exposing food to ionizing radiation to destroy microorganisms,
bacteria, viruses, or insects that might be present in the food.
<...> Food irradiation acts by damaging the target organism's DNA beyond its ability to repair. Microorganisms can no longer proliferate and continue their malignant or pathogenic activities. Spoilage-causing microorganisms cannot continue their activities. Insects do not survive, or become incapable of reproduction. |
| Wikipedia |
Maisto radiacinis apšvitinimas užmuša (arba padaro nevaisingais)
mikroorganizmus, bakterijas, virusus ir vabzdžius.
Klausimas: jeigu mikroorganizmai/bakterijos/virusai/vabzdžiai tapo
nebevaisingais (arba negyvais) – tai jų cheminė sudėtis pasikeitė ar
ne?
| http://en.wikipedia.org/wiki/Food_irradiation |
| Plants cannot continue their natural ripening processes. |
| Wikipedia |
Apšvitinti augalai nebegali toliau nokti/prinokti/sunokti.
Klausimas: jeigu augalai nebegali toliau nokti/prinokti/sunokti, tai jų
cheminė sudėtis pasikeitė ar ne?
| http://en.wikipedia.org/wiki/Food_irradiation |
| High dose applications (above 10
kGy) <...> Product improvement as increased juice yield or improved re-hydration |
| Wikipedia |
Po stipraus radiacinio apšvitinimo išspaudžiamų sulčių kiekis
padidėja.
Klausimas: jeigu išspaudžiamų sulčių kiekis padidėja, tai jų cheminė
sudėtis pasikeitė ar ne?
Paaiškinsim kai kuriuos elementarius dalykus iš chemijos ir biochemijos.
Kai vienodos rūšies molekulės yra atskiros ir kai tos pačios rūšies
molekulės yra sujungtos į grandinę, tai gaunamos skirtingos cheminės
medžiagos, turinčios skirtingas savybes.
Pavyzdžiui, jeigu etileno dujas polimerizuosim (sujungsim į grandinę)
tai gausim polietileną (polietileninius maišelius naudojate
parduotuvėje supakuot prekėm).
Jeigu (bio-)cheminės medžiagos didelę molekulę perskelsim į kelias
dalis, tai gausim naujas chemines medžiagas, kurios turi kitokias
savybes nei pradinė medžiaga.
Organinės biocheminės molekulės yra energetiškai labai jautrios ir
radiacijos poveikyje jos labai lengvai skyla į naujas medžiagas ir
susidaro laisvi radikalai. Laisvi radikalai labai lengvai sužaloja DNR,
proteinus ir kitas svarbias biologines struktūras.
| http://en.wikipedia.org/wiki/Ionizing_radiation |
| heating does not produce free
radicals until higher temperatures (for example, flame temperatures or
"browning" temperatures, and above) are attained. In contrast, damage
done by ionizing radiation produces free radicals, even at room
temperatures and below, and production of such free radicals is the
reason these and other ionizing radiations produce quite different
types of chemical effects from (low-temperature) heating. Free radical
production is also a primary basis for the particular danger to
biological systems of relatively small amounts of ionizing radiation
that are far smaller than needed to produce significant heating. Free
radicals easily damage DNA, and ionizing radiation may also directly
damage DNA by ionizing or breaking DNA molecules. <...> Exposure to radiation causes damage to living tissue, and can result in mutation, radiation sickness, cancer, and death. |
| Wikipedia |
Laisvi radikalai yra labai aktyvus chemiškai ir reaguodami su
biologinėm medžiagom pagamina (neprognozuojamos sudėties) pačius
įvairiausius bio-toksinus, kurie patenka žmogui į pilvą kai žmogus
valgo radiacijos pagalba „pagerintus“ maisto produktus.
| http://en.wikipedia.org/wiki/Free_radical |
| Radicals (often referred to as free radicals) are atoms, molecules, or ions with unpaired electrons on an open shell configuration. Free radicals may have positive, negative, or zero charge. With some exceptions, the unpaired electrons cause radicals to be highly chemically reactive. Radicals are involved in degenerative diseases, senescence (the aging process), and cancers. |
| Wikipedia |
Sekantis dalykas, kurį reikia žinoti yra tai kad ląstelėse esantys
proteinai yra susisukę erdvėje į tam tikras erdvines
struktūras(formas). Proteino cheminė sudėtis gali išlikt nepakitus,
tačiau jeigu pasikeičia proteino molekulės erdvinė forma (susisukimo
erdvėje būdas), tai proteino savybės pasikeičia ir jis tampa labai
nuodingas ląstelei (taip vadinami „prionai"). Negano to, kai kuriais
atvejais, toks bio-žalingos-erdvėje-formos proteinas sąveikaudamas su
tokiais pat proteinais jiems kaskadiniu būdu perduoda/perkopijuoja savo
bio-toksinę-erdvėje-formą visiem kitiems proteinams ir visi proteinai
įgauna šią bio-toksinę-erdvėje-formą. Rezultatas yra toks, kad
pavyzdžiui visos smegenys pavirsta į kempinę (prioninės ligos tokios
kaip pavyzdžiui kempinligė: karvėms „Mad Cow disease“, žmonėms
„Creutzfeldt-Jakob disease“).
| http://en.wikipedia.org/wiki/Prion |
| Prions propagate by transmitting
a misfolded protein state. When a prion enters a healthy organism, it
induces existing, properly folded proteins to convert into the
disease-associated, prion form; the prion acts as a template to guide
the misfolding of more protein into prion form. These newly formed
prions can then go on to convert more proteins themselves; this
triggers a chain reaction that produces large amounts of the prion
form.<...> There continues to be a very practical problem with diagnosis of prion diseases, including BSE and CJD. They have an incubation period of months to decades during which there are no symptoms, even though the pathway of converting the normal brain PrP protein into the toxic, disease-related PrP Sc form has started. At present, there is virtually no way to detect PrPSc reliably except by examining the brain using neuropathological and immunohistochemical methods after death. Accumulation of the abnormally folded PrPSc form of the PrP protein is a characteristic of the disease, but it is present at very low levels in easily accessible body fluids like blood or urine. Researchers have tried to develop methods to measure PrPSc, but there are still no fully accepted methods for use in materials such as blood. |
| Wikipedia |
Radiacinis apšvitinimas sąveikauja su proteinais ir pakeičia
proteinų erdvinę struktūrą. Todėl nenustebkite, kad jei vakar suvalgėte
radiacija apšvitintą pomidorą, o po 10 metų susirgsite prionine liga,
kaip kad pavyzdžiui, kempinlige.
Tuo tarpu žmogus-profesorius atėjęs su Geigerio skaitikliu pamatuos
apšvitinto pomidoro radiaciją ir jums pareikš „matote, Geigerio
skaitiklis netiksi, reiškia radiacijos nėra, reiškia valgyti šitą
pomidorą yra labai saugu ir sveika“.
Štai tokiu būdu, profesoriai/akademikai diplomuoti radiacijos „super
specialistai“ (su suvokimo lygmeniu žemiau asfalto) aiškina ir mokina
žmogus valgyt radiacija apšvitintą maistą. O mums kaip tik to ir
tereikia. Tegu valgo žmonės kuo daugiau radiacija apšvitinto maisto. O
nuo 2003 metų viršutinė radiacijos dozės riba yra neribojama. Kuo
daugiau radiacijos apšvitins žmonės savo maistą, tuo maistas bus
„sveikesnis“.
| http://en.wikipedia.org/wiki/Food_irradiation |
| In
2003, the Codex Alimentarius removed any upper dose limit for food
irradiation as well as clearances for specific foods, declaring that
all are safe to irradiate. Countries such as Pakistan and Brazil have
adopted the Codex without any reservation or restriction. Other
countries, including New Zealand, Australia, Thailand, India, and
Mexico, have permitted the irradiation of fresh fruits for fruit fly
quarantine purposes, amongst others. |
| Wikipedia |