Tas pats identiškas žodis gali turėti visiškai kitokią prasmę, kai tą
žodį vartoja skirtingi žmonės, turintys skirtingą
išsilavinimą/profesiją/religiją/amžių/ir t.t.
Dauguma konfliktų tarp žmonių kyla dėl paprastos priežasties: abi
konfliktuojančios pusės pagal nutylėjimą turi omenyje skirtingas
reikšmes tiems patiems identiškiems žodžiams, tačiau jie netgi
nesivargina sužinoti, ką turi omenyje oponentas, kai jis vartoja šį
žodį. Konfliktas galėtų būti lengvai išspręstas, jeigu jie paklaustų
vienas kito: „kaip Jūs apibrėžiate žodį X? koks yra žodžio X
apibrėžimas?“. Tačiau jie neužduoda vienas kitam šio paprasto klausimo,
ir todėl konfliktas tęsiasi toliau.
Todėl, siekiant išvengti tokių nesusipratimų ir konfliktų, yra labai
svarbu pateikti tikslius naudojamų terminų/žodžių apibrėžimus.
Terminas, kurį koks nors asmuo naudoja aprašydamas kokį nors reiškinį,
atskleidžia šio asmens suvokimo lygmenį apie šį reiškinį. Aukšto lygio
suvokimas įgalina prognozuoti ir valdyti šio reiškinio apraiškas.
Pavyzdžiui, senovėje žmonės griaustinį vadino „Dievo atsiusta bausme“,
ir žmonės bandė išvengti žaibo smūgio melsdamiesi įvairiems dievams.
Dabartiniais laikais žmonės žaibą vadina „elektros iškrova“, ir tam,
kad apsisaugoti nuo žaibo, naudoja žaibolaidžius.
.....
Aš (dar vadinamas tokiais pavadinimais kaip „dvasia“, „siela“,
„sąmonė“ ir t.t.): tai programinė įranga (angl. software), veikianti
neuronų tinklo aparatinėje įrangoje (angl. hardware) (t.y. smegenų
neuronuose). Neuroklasteris, kuris didžiąją laiko dalį turi prieigą
prie aktuatorių valdymo (t.y. neuroklasteris, kuris didžiąją laiko dalį
gali sąveikauti su aplinka aktuatorių pagalba) yra vadinamas
„pagrindine asmenybe“. Neuroklasteriai, kurie neturi jokios prieigos
arba turi tiktais trumpalaikę prieigą prie aktuatorių valdymo – tokie
neuroklasteriai yra vadinami „autonominiais neuroklasteriais“.
Aktuatorius (arba vykdomasis įrenginys) – tai mašinos
komponentas, kuris yra atsakingas už judėjimą arba mechanizmo/sistemos
kontroliavimą.
Aktuatoriui
yra reikalingas valdymo signalas ir energijos šaltinis. Valdymo
signalas yra santykinai mažos galios. Valdymo signalu gali būti
elektros įtampa arba srovė, pneumatinis arba hidraulinis slėgis, arba
net žmogaus fizinė jėga. Tiekiamos energijos šaltiniu gali būti
elektros srovė, hidraulinio skysčio slėgis arba pneumatinis slėgis.
Aktuatorius į valdymo signalą reaguoja energiją (iš energijos šaltinio)
paversdamas į mechaninį judėjimą.
Aktuatorius – tai mechanizmas, kurio pagalba valdymo sistema daro
poveikį aplinkai. Valdymo sistema gali būti paprasta (paprasta
mechaninė arba elektroninė sistema), programinė įranga (pavyzdžiui,
spausdintuvo tvarkyklė, roboto valdymo sistema), žmogaus fizinis kūnas
arba bet kokia kitokia įvestis.
Žmoguje aktuatoriais yra: rankos, kojos, liežuvis ir t.t.
Autonominis neuroklasteris: neuroklasteris, kuris neturi jokios
prieigos arba turi tiktais trumpalaikę prieigą prie aktuatorių valdymo.
Žmoguje aktuatoriais yra: rankos, kojos, liežuvis ir t.t.
T.y. neuroklasteris, kuris didžiąją laiko dalį turi prieigą prie rankų,
kojų, liežuvio ir t.t. valdymo – toks neuroklasteris yra „pagrindinė
asmenybė“.
Kiti neuroklasteriai neturi prieigos prie rankų, kojų, liežuvio ir t.t.
valdymo – tokie neuroklasteriai yra vadinami „autonominiais
neuroklasteriais“.
Egregoris X: identiško objekto X modelis, padaugintas ir
įrašytas į dviejų ar daugiau individų smegenis.
Egregoris yra ekvivalentiškas kompiuterinei programai. Egregoris turi
daugelį savybių, kurias turi programa (jį galima kopijuoti, perrašyti,
ištrinti ir t.t.), tačiau yra keletas skirtumų tarp egregoriaus ir
programos.
Kaip kad pavyzdžiui, egregoris turi savybę, vadinamą „egregoriaus
stiprumu“.
Egregoriaus stiprumas didėja, kai didėja skaičius žmonių, kurių
smegenyse yra įrašytas identiškas modelis X. Kuo didesnis skaičius
žmonių, kurie yra tam tikro egregoriaus nešiotojai, tuo stipresnis
patampa egregoris.
Terminas „egregoris“ yra daugmaž ekvivalentus terminui „memas“, kurį
vartoja biologai evoliucionistai.
Gėris ir blogis: „gėrio“ ir „blogio“ atskyrimas priklauso nuo
pastatyto tikslo. Kitaip sakant, terminai „gėris“ ir „blogis“ yra
antriniai/išvestiniai.
Viskas, kas padeda pasiekti norimą tikslą, yra laikoma „gėriu“. O
viskas, kas trukdo pasiekti norimą tikslą, yra „blogis“.
Kai pakeičiate tikslą, tai automatiškai persiskirsto visos „gėrio“ ir
„blogio“ etiketės – „gėris“ gali pavirsti į „blogį“, ir atvirkščiai.
Pailiustruosime šį principą pateikdami keletą pavyzdžių.
Pagrindinis tikslas kiekvienoje religijoje – tai visiškas absoliutus
paklusnumas religiniam vadui (ir/arba religijos įkūrėjui).
Kai religinis vadas liepia Jums kažką padaryti, tai paklusnus jo
įsakymo vykdymas, pagal apibrėžimą, yra laikomas „gėriu“, o bet koks
nepaklusnumas religinio vado/įkūrėjo įsakymams yra laikomas „blogiu“.
Kaip kad pavyzdžiui, kai religinis vadas įsako Jums nužudyti savo
brolius/kaimynus/giminaičius, tai religiniai adeptai tiki, kad tai yra
„gėris/teisinga“ (Išėjimo
knyga 32:25-29), kai religinis vadas liepia Jums
konfiskuoti/pavogti svetimą asilą, tai religiniai adeptai tiki,
kad tai yra „gėris/teisinga“ (Evangelija
pagal Joną 12:14-16, Evangelija
pagal Luką 19:28-38, Evangelija
pagal Matą 21:1-7, Evangelija
pagal Morkų 11:1-7), ir taip toliau.
Intelektualus agentas: autonominis objektas, kuris aplinką stebi
jutiklių (arba sensorių) pagalba ir veikia aplinką aktuatorių (arba
vykdomųjų įrenginių) pagalba, ir kryptingai veikia siekdamas tikslų
(t.y. jis yra racionalus agentas). Intelektualūs agentai taip pat gali
mokytis arba panaudoti žinias, tam, kad pasiektų savo tikslus. Jie gali
būti labai paprasti arba labai sudėtingi, pavyzdžiui, intelektualiu
agentu yra refleksinė mašina, tokia kaip termostatas, taip pat
intelektualiu agentu yra žmogus, taip pat intelektualiu agentu yra
bendruomenė žmonių, kurie dirba kartu siekdami bendro tikslo.
Intuicija: informacijos srautas, kuris sklinda iš autonominių
neuroklasterių į pagrindinę asmenybę.
Intuicijos lygmuo – tai matas parodantis, ant kiek pagrindinė asmenybė
nekontroliuoja neuroklasterių, esančių smegenyse.
Jeigu pagrindinė asmenybė kontroliuoja 100% visų neuroklasterių,
esančių smegenyse, tuomet intuicija yra lygi 0%.
Jeigu pagrindinė asmenybė kontroliuoja 50% visų neuroklasterių, esančių
smegenyse, tuomet intuicija yra lygi 50%.
Jeigu pagrindinė asmenybė kontroliuoja 0% visų neuroklasterių, esančių
smegenyse, tuomet intuicija yra lygi 100%.
Ir taip toliau.
Klasteris: (angl. cluster – sankaupa) keletos vienodų elementų
apjungimas, kuris gali būti laikomas kaip savarankiškas vienetas,
turintis tam tikras savybes.
Pavyzdžiui, fizikoje atomų arba molekulių nedidelė grupė gali būti
sugrupuota į klasterį, astrofizikoje yra žvaigždžių klasteriai, kurie
yra sudaryti iš žvaigždžių, bei galaktikų klasteriai, kurie yra
sudaryti galaktikų, ir taip toliau. Vienas ir tas pats fizinis
elementas gali būti priskirtas skirtingiems loginiams klasteriams.
Pavyzdžiui, žmonių populiacijos elementai – žmonės – gali būti
priskirti į skirtingus klasterius, vadovaujantis skirtingais
kriterijais. Pavyzdžiui, galima sugrupuoti žmones pagal jų išpažįstamą
religiją, ir tuomet gausime krikščionių klasterį, musulmonų klasterį,
budistų klasterį ir t.t.. Tą pačią žmonių populiaciją galima sugrupuoti
į klasterius pagal žmonių mėgstamą spalvą, ir tuomet gausime klasterius
žmonių, kurių mėgstama spalva yra raudona, mėlyna, žalia ir t.t..
Akivaizdu, kad vienas ir tas pats žmogus pateks į visiškai skirtingus
loginius klasterius, jeigu grupavimas bus atliekamas pagal išpažįstamą
religiją arba pagal mėgstamą spalvą. Gausime klasterį krikščionių,
musulmonų, budistų, mėgstančių raudoną spalvą, tuomet klasterį
krikščionių musulmonų, budistų, mėgstančių mėlyną spalvą ir t.t. Lygiai
taip analogiškai ir smegenų neuronus galima sugrupuoti į skirtingus
loginius klasterius: pagal spalvą, į kurią reaguoja neuronai, pagal
vizualinio stimulo vertikalią, horizontalią arba kampinę orientaciją, į
kurią reaguoja neuronai ir t.t.
Svarbi pastaba: kai terminas „neuroklasteris“ (neuronų klasteris) yra
vartojamas Neuroklasterinio Smegenų Modelio kontekste, tai turima
omenyje reikšmė – „egregorinis neuroklasteris“, t.y. neuroklasteris,
kuriame yra saugoma informacija apie egregorį (objekto X modelį).
Mokslas yra tai, ką galima stebėti ir su kuo galima atlikti
atkartojamus eksperimentus – viskas, kas atitinka šiuos kriterijus yra
mokslas; o viskas, kas neatitinka šių kriterijų, nėra mokslu. Norėdami
sužinoti daugiau informacijos apie tai, kaip atskirti mokslą nuo
pseudomokslo, skaitykite straipsnį „Kas
yra mokslas ir kas nėra mokslu?“.
Neuroklasterio užmigimas (t.y. intelektualaus agento arba
asmenybės
užmigimas) nutinka tuomet, kai:
1) valdymo komandos nebegali pasiekti aktuatorių (t.y. rankų, kojų,
liežuvio, ir t.t.), ir neuroklasteris nebeturi galimybės valdyti
aktuatorių (t.y. rankų, kojų, liežuvio, ir t.t.);
ir/arba
2) signalai iš daviklių (arba jutiklių, t.y. akių, ausų ir t.t.)
nustoja pasiekti neuroklasterį ir neuroklasteris nebegauna duomenų apie
supantį fizinį pasaulį.
Neuroklasteris: smegenų „gabaliukas“, neuronų klasteris,
susidedantis iš baigtinio skaičiaus smegenų neuronų, kuris saugo
informaciją apie objekto modelį (t.y. informaciją apie objekto išorinę
išvaizdą, judėjimą, elgseną ir t.t.).
Svarbi pastaba: kai terminas „neuroklasteris“ (neuronų klasteris) yra
vartojamas Neuroklasterinio Smegenų Modelio kontekste, tai turima
omenyje reikšmė – „egregorinis neuroklasteris“, t.y. neuroklasteris,
kuriame yra saugoma informacija apie egregorį (objekto X modelį).
Pagrindinė asmenybė: neuroklasteris, kuris didžiąją laiko dalį
turi prieigą prie aktuatorių valdymo (t.y. neuroklasteris, kuris
didžiąją laiko dalį gali sąveikauti su aplinka aktuatorių pagalba).
Žmoguje aktuatoriais yra: rankos, kojos, liežuvis ir t.t.
T.y. tas neuroklasteris, kuris didžiąją laiko dalį turi prieigą prie
prie rankų, kojų, liežuvio ir t.t. valdymo – toks neuroklasteris yra
vadinamas „pagrindine asmenybe“.
Kiti neuroklasteriai neturi prieigos prie rankų, kojų, liežuvio ir t.t.
valdymo – tokie neuroklasteriai yra vadinami „autonominiais
neuroklasteriais“.
Pasąmonė: aibė (t.y. masyvas/rinkinys) autonominių
neuroklasterių, kurie yra nepavaldūs pagrindinei asmenybei.
Prietaras: tikėjimas klaidingu priežasties-pasekmės sąryšiu.
Pavyzdžiui, jei spjausi per petį, tai tas apsaugos nuo nelaimės ir t.t.
Jeigu tarp priežasties ir pasekmės yra trumpas laiko tarpas, tai
gyvūnas gali lengvai suprasti priežasties-pasekmės sąryšį.
Tačiau, jeigu tarp priežasties ir pasekmės yra ilgesnis laiko tarpas
(ilgesnis nei tam tikras slenkstis), tai tuomet gyvūnas nebegali
suprasti tikrojo priežasties-pasekmės sąryšio tarp dviejų įvykių, ir
gyvūnas klaidingai nusprendžia, kad koks nors išvis nesusijęs įvykis
atseit padėjo pasiekt norimą rezultatą.
Amerikiečių psichologas Burrhus Frederic Skinner pademonstravo šį
biologinį principą savo eksperimentuose su balandžiais. Šie
eksperimentai buvo užvadinti „balandžių prietarais“.
Lygiai tas pats biologinis principas galioja ir žmonėms, šiuo
biologiniu principu yra pagristos visos religijos.
Religiniai adeptai tiki, kad tam tikri veiksmai (maldos/aukojimai
Dievams, ir t.t.), atseit padeda pasiekt norimą rezultatą (išgijimą nuo
ligų ir t.t.), tačiau iš tikrųjų priežasties-pasekmės sąryšiai yra
visiškai skirtingi nuo tų, kuriais klaidingai tiki religiniai adeptai.
Religinis adeptas: žmogus, kuris tiki religinėmis dogmomis.
Religinė dogma: teiginys, kuris neatitinka mokslinių kriterijų;
teiginys, kuris neturi nei vieno eksperimentinio įrodymo.
Šizoterikas: žmogus, kuris tiki religinėm dogmom, tačiau teigia,
kad jis atseit nėra „religinis adeptas“.
... Pratęsimas bus vėliau ... Tekstas ruošiamas ...
Dėmesio: lietuviškas tekstas – tai
vertimas iš rusų ir anglų kalbos. Lietuviškas tekstas yra nepilnas.
Pilną tekstą skaitykite rusiškai arba angliškai.